Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Pabėgėliams integruotis Lietuvoje padės jaunimo organizacijos

 
Jauniems pabėgėliams Lietuvoje gali padėti jaunimo organizacijos. Mariaus Ulozo nuotrauka

Tiek su jaunimu dirbantys specialistai, tiek ir patys jauni žmonės mano, kad jaunimo organizacijos turi puikias perspektyvas padėti pabėgėliams socializuotis Lietuvoje. 

Tai išsiaiškino nevyriausybinė organizacija „Politikos tyrimų ir analizės institutas“, po liepos-spalio mėnesiais Lietuvoje ir Latvijoje atlikto tyrimo „Pabėgėlių integracija per darbą su jaunimu“.

2015 metais 1 015 078 migrantų ir pabėgėlių atvyko į Europą, net 67 proc. iš jų buvo 14–34 metų. Tad jaunimo organizacijų vaidmuo pabėgėlių integracijos procesuose yra vienas svarbiausių – jos puikiai žino kaip kalbėtis su jaunimui, sukurti artimą santykį ir saugią aplinką, įgauti jaunimo pasitikėjimą, sudominti įvairiomis veiklomis ir padėti socializuotis.

Tyrime buvo apklaustos jaunimo organizacijos, darbuotojai, jauni pabėgėliai, jaunimo centrus lankantys žmonės bei valstybinės ir visuomeninės organizacijos, dirbančios su pabėgėliais.

Tyrimas Lietuvos jaunimo organizacijų ir centrų atstovams neatsitiktinai buvo pristatytas atvirame Vilniaus jaunimo centre „Mes“. Ateityje šio ir kitų savivaldybių jaunimo centrų bei jaunimo organizacijų vykdomos veiklos bus viena svarbiausių priemonių, padėsiančių pabėgėliams integruotis mūsų šalyje. Tačiau būsimiems pokyčiams reikia ruoštis jau dabar.

„Jeigu į Lietuvą dar atvyksta nedaug pabėgėlių, tai nereiškia, kad tam nereikia ruoštis. Visuomenę reikia šviesti. Jaunimo centrai turėtų organizuoti veiklas, susitikimus, seminarus jaunimui apie tai, kad mūsų visuomenės laukia pokyčiai, taip pat parodyti, kaip jie gali padėti pabėgėliams pritapti mūsų šalyje. Tai ypač svarbu mažuose miesteliuose ir kaimuose“, – kalbėjo instituto atstovė Justina Garbauskaitė Jakimovska.

Pasak jos, mūsų visuomenėje vyrauja daug neigiamų stereotipų apie pabėgėlius, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, o kaimo vietovėse žmonės esą kartais net nežino, kas yra pabėgėliai, kad jie atkeliauja į Lietuvą. Todėl jaunimą supažindinus ir tinkamai nušvietus pabėgėlių situaciją, jie šias žinias iš jaunimo centrų galėtų „parsinešti“ į namus ir pasidalinti su savo tėvais ar seneliais. Tai padėtų išmokti mums būti tolerantiškiems kultūrų įvairovei ir nebeklijuoti etikečių pabėgėliams.

Užmegzti socialiniai santykiai – motyvacija pasilikti

Organizacijos, kurios su pabėgėliais pradėjo dirbti ne tik prasidėjus pabėgėlių krizei, bet jau seniau, teigia, kad motyvacija likti šalyje pabėgėliui atsiranda tuomet, kai jis užmezga tvirtus socialinius ryšius. Tada pabėgėlis nebijo įsikurti vietinėje bendruomenėje, jam lengviau patenkinti kitus savo poreikius, pavyzdžiui, susirasti gyvenamąją vietą ir darbą.

„Viskas prasideda nuo socialinių santykių. Artimai susidraugavę su vietos bendruomene, susiradę draugų, pabėgėliai pajaučia socialinį saugumą, kuris jiems labai svarbus. Tada žmogui lengviau susirasti darbą, jo vaikams lankyti mokyklą. Tada pabėgėliai nebijo būti ir viešumoje, dalyvauja visuomeniniame šalies gyvenime. Jauniems pabėgėliams geriau sekasi integruotis, kai jiems tai daryti padeda jauni žmonės“, – pasakojo kita instituto atstovė Laura Bačinskienė.

Ji pridūrė, kad ne visos valstybinės ir visuomeninės organizacijos, dirbančios su pabėgėliais, gali užtikrinti kokybišką socialinę pabėgėlių integraciją, todėl labai svarbus šių organizacijos bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis.

„Organizacijos, dirbančios su pabėgėliais, turi atlikti daug biurokratinių, teisinių darbų, todėl socialinei integracijai dažnai lieka mažai laiko, tam trūksta ir finansinių bei žmogiškųjų resursų. Tad jaunimo organizacijos tam gali puikiai pasitarnauti“, – teigė L. Bačinskienė.

Vienu svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria tiek mūsų visuomenė, tiek jaunimo organizacijos, ji nurodo viešoje erdvėje formuojamas neigiamas nuostatas. Dėl jų pabėgėliai dažnai bijo rodytis viešumoje, todėl jaunimo centrams gali būti sunku pabėgėlius prisikviesti pas save ir įtraukti į savo veiklas. L. Bačinskienė priduria, kad Lietuvoje labai trūksta teigiamų pavyzdžių tiek apie Lietuvoje, tiek apie užsienyje sėkmingai įsikūrusius pabėgėlius, kurie puikiai prisitaikė prie visuomenės ir tapo jos dalimi.

Tačiau tarp jaunimo populiariuose socialiniuose tinkluose su pabėgėliais dirbančios jaunimo organizacijos ir centrai gali dalintis savo gerąją patirtimi, o patys pabėgėliai – savo istorijomis. Tai tarsi atsvara neigiamoms nuostatoms.

Jaunimas nori padėti

„Kai tyrimo metu kalbėjomės su jaunimo centrų darbuotojais, jie buvo labai pozityviai ir optimistiškai nusiteikę pabėgėlių integracijos atžvilgiu. Mus tai labai nudžiugino“, – sakė J. Garbauskaitė Jakimovska. Darbuotojai tvirtino, kad jaunimo centrų, bendruomenės ir pabėgėlių tarpusavio sąveika gali būti abiems šalims naudinga.

Taip optimistiškai nusiteikęs ir Lietuvos bei Latvijos jaunimas. Tyrimo metu apklausti jaunuoliai teigė, kad jų pagalba socializuotis pabėgėliams būtų vertinga ir patiems lietuviams – taip ugdoma tolerancija kitos tautybės žmonėms, suteikiama galimybė geriau pažinti skirtingas kultūras, išmokti kalbų. Ir, be abejonės, tai suteiktų galimybę užmegzti naujas pažintis, praplėsti savo draugų ratą, kas labai aktualu jaunimui.

Patiems pabėgėliams svarbu, kad jaunimo organizacijos juos kviestų prisidėti prie jų veiklos, padėtų integruotis visuomenėje, mokytis nacionalinės kalbos, pažinti vietos kultūrą, o svarbiausia – susirasti draugų, artimų žmonių, kuriais jie galėtų pasitikėti. Pabėgėliai gali būti įtraukti į vykdomas jaunimo organizacijų veiklas kaip pranešėjai, svečiai, kurie dalintųsi savo patirtimi ir būtų gyvas teigiamas pavyzdys visuomenei. O ilgainiui tapę bendruomenės dalimi jie galėtų tapti ir jaunimo organizacijų darbuotojais, padedančiais kitiems pabėgėliams socializuotis naujoje aplinkoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"