TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėliams vis dažniau atveriamos durys

2015 04 08 6:00
Viktoras Ostrovnojus Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Karo neramumų ir politinių persekiojimų išvarginti į Lietuvą plūsta pabėgėliai tiek iš kaimynių valstybių, tiek iš tolimiausių kraštų. Specialistai pažymi, kad užsieniečiams prieglobstis mūsų šalyje yra patrauklesnis nei Latvijoje ir Estijoje. Pastaruoju metu priglaudėme palyginti daug Ukrainos piliečių, tačiau dabar sprendimai dėl jų laikinai nepriimami.

Prieglobstį Lietuvoje gauna vis daugiau užsieniečių. Dažniausiai jo prašo gruzinai, afganistaniečiai ir rusai. Dėl karo Rytų Ukrainoje pernai itin padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš šios šalies.

Pernai prieglobstis Lietuvoje suteiktas 177 asmenims, iš jų 24 žmonės gavo pabėgėlio statutą, 153 - papildomą apsaugą. Daugiausia prieglobstis suteiktas Afganistano, Rusijos ir Ukrainos piliečiams.

Antplūdis kiek aprimęs

Anot Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo Viktoro Ostrovnojaus, pastaraisiais metais Lietuvoje prieglobsčio prašančių asmenų skaičius svyruoja. „Jų srautas paprastai yra susijęs su tam tikras įvykiais kilmės šalyse. Iš esmės mastas yra sunkiai prognozuojamas“, - LŽ sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, 2012-aisiais prieglobsčio Lietuvoje prašė 628 asmenys, o 2013 metais prieglobsčio prašytojų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu - iki 399, įskaitant pakartotinius prašymus dėl prieglobsčio. Šį pokytį lėmė beveik perpus sumažėjęs prašymų iš Gruzijos piliečių skaičius.

Pernai prieglobsčio Lietuvoje prašė beveik 500 žmonių. Šiemet kol kas gauta apie 50 prašymų suteikti prieglobstį. „Pagal šių metų preliminarią pirmojo ketvirčio statistiką, palyginti su 2014-ųjų atitinkamu laikotarpiu, šiemet prašančiųjų prieglobsčio kol kas mažiau negu pernai“, - pažymėjo V. Ostrovnojus.

Įvairūs motyvai

Šiais metais prieglobstis Lietuvoje jau suteiktas 18 asmenų. Iš jų dviem (Rusijos piliečiui ir asmeniui be pilietybės) - pabėgėlio statusas, o kitiems - papildoma apsauga, ją gavo Afganistano, Rusijos, Ukrainos piliečiai. „Dalis sprendimų buvo priimta dėl prašymų, pateiktų dar 2014-aisiais, todėl nereiškia, kad iš šiemet 50 pateiktų prašymų 16 buvo patenkinta, nes dalis jų vis dar nagrinėjami“, - aiškino V. Ostrovnojus.

Pernai daugiausia prašymų suteikti prieglobstį pateikė Gruzijos (117), Afganistano (99), Rusijos (74) ir Ukrainos (70) piliečiai. „Dauguma gruzinų savo prašymus motyvuoja persekiojimu dėl buvusio šalies prezidento Michailo Saakašvilio palaikymo arba policijos pareigūnų savivale, tačiau tokio pobūdžio teiginiai paprastai nepasitvirtina“, - sakė V. Ostrovnojus. Pernai tik vienam Gruzijos piliečiui buvo suteikta papildoma apsauga.

Afganistano piliečiai dažniausiai savo prašymus grindžia nestabilia ir nekontroliuojama situacija tėvynėje ir su tuo susijusia grėsme saugumui bei gyvybei.

Dauguma ukrainiečių prieglobsčio prašė norėdami apsisaugoti nuo vykstančio karo grėsmių.

„Tarp besikartojančių Rusijos piliečių prašymų motyvų - politiškai motyvuotas persekiojimas, teisėsaugos savivalė ir nebaudžiamumas, „fabrikuojamos“ baudžiamosios bylos“, - teigė Migracijos departamento atstovas.

Dėl ukrainiečių - pertrauka

Dėl karo Ukrainoje pernai gerokai padaugėjo ukrainiečių, prašančių Lietuvoje suteikti prieglobstį. Tokius prašymus pateikė net 70 ukrainiečių, o ankstesniais metais jų būdavo vos po penkis. Pernai 31 ukrainiečiui buvo suteikta papildoma apsauga.

Šiuo metu sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo Ukrainos piliečiams laikinai nepriimami, nes laukiama vertinimo, atsižvelgiant į Ukrainos valdžios siekius sudaryti sąlygas žmonėms, pabėgusiems iš konflikto regionų, įsikurti kitose šalies vietovėse. „Jeigu būtų konstatuota, kad iš esmės tokie žmonės turi realią galimybę saugiau persikelti ir tinkamai įsikurti kitose Ukrainos dalyse, tai neišvengiamai turės įtakos sprendžiant dėl prieglobsčio Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų, suteikimo tikslingumo“, - kalbėjo V. Ostrovnojus.

Pabėgėlių „rojus“ regione

Pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovės Lietuvoje Renatos Kuleš, jau kurį laiką į Lietuvą atvyksta daugiau prieglobsčio prašančių pabėgėlių nei į kaimynes Baltijos šalis. „Tai lemia įvairūs veiksniai, vienas jų - geografinė padėtis. Lietuva yra kelias tarp Rytų ir Vakarų“, - LŽ pažymėjo ji.

Tai, kad per metus prieglobsčio Lietuvoje vidutiniškai prašo 400-600 žmonių, palyginti su Vakarų Europos šalimis, nėra daug. „Jei Lietuvą pateiksime platesniame nei Baltijos šalių kontekste, prieglobsčio prašytojų skaičius tikrai yra labai mažas“, - tvirtino R. Kuleš. Pasak jos, daugiausia prieglobsčio Europoje yra prašomasi Vokietijoje ir Švedijoje.

Taip pat R. Kuleš pabrėžė, kad keičiasi užsienio šalys, kurių gyventojai prašo prieglobsčio Lietuvoje. „Anksčiau atvykdavo nemažai žmonių iš Gruzijos, o dabar vis dažniau prieglobsčio Lietuvoje prašo Afganistano, Rusijos, Ukrainos, Sirijos gyventojai“, - teigė ji.

Priekaištų neturi

Prašymas dėl prieglobsčio išnagrinėjamas per tris mėnesius. Terminas gali būti pratęstas, tačiau visa procedūra neturi trukti ilgiau nei pusmetį. „Sprendimas, leisti ar neleisti Lietuvoje būti žmogui, lemia jo ateities gyvenimą. Jei padaroma klaida, jos kaina gali būti ir žmogaus gyvybė, ir žmogaus laisvė“, - tvirtino R. Kuleš.

Jau daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje veikianti tarptautinė humanitarinė organizacija, kuriai atstovauja R. Kuleš, akylai stebi šalyje vykstančius migracijos procesus ir stengiasi prisidėti prie kokybiško prieglobsčio sistemos kūrimo. „Šiuo metu prieglobsčio suteikimo Lietuvoje sprendimų priėmimo lygis yra gana geras“, - patikino ji.

Prieglobsčio formos:

Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų. Tokiam užsieniečiui suteikiama teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jis bus ten kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi, jo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms iškils rimtas pavojus. Tokiam užsieniečiui leidžiama laikinai gyventi Lietuvoje, dažniausiai vienus metus. Dingus grėsmei toks užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos.

Laikinoji apsauga - tai apsaugos forma, kuri Vyriausybės sprendimu suteikiama esant masiniam užsieniečių antplūdžiui. Pats užsienietis kreiptis dėl tokios apsaugos neturi teisės. Lietuvoje tokios formos apsauga niekada nebuvo suteikta.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"