TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėlio statusą gavęs Basiras: „Tikrai gyvensiu Lietuvoje“

2016 05 18 17:47
Abdulas Basiras Yoususi kursis mūsų šalyje.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvykusiam Afganistano gyventojui Abdului Basirui Yoususi suteiktas pabėgėlio statusas. Jis išgarsėjo tada, kai internete viešai pasiprašė prieglobsčio, būdamas stovykloje Graikijoje. Afganistanietis Tolerancijos centre Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie pabėgėlius ir sakė, kad Lietuvoje turi draugų, moka lietuvių kalbą ir tikrai čia gyvens.

Trečiadienį rytą pranešta, kad daugiau nei prieš mėnesį į Lietuvą persikėlusiam Afganistano gyventojui A. B. Yoususi, savo šalyje talkinusiam lietuvių kariams, suteiktas pabėgėlio statusas. Kartu jam suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Afganistaniečio šeima kol kas nėra perkelta į mūsų šalį. Pats Basiras gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kol bus perkeltas į kurią nors savivaldybę.

VVGŽM direktorius Markas Zingeris sveikino svečią iš Afganistano, dabar jau – Lietuvos gyventoją. Jis kalbėjo, kad jau pusantrų metų Europa nežino, kaip pasielgti su nuo karo bėgančiais žmonėmis, skęstančiais jūroje ir žūstančiais prie valstybių sienų. „Reikia būti labai išmintingam ir kartu praktiškam, kad galėtum spręsti tokius klausimus, – sakė M. Zingeris. – Reikia daug žinoti, suvokti kultūrų skirtumus ir panašumus. Svarbiausia, kaip sakė Antoine de Saint-Exupery, sugebėti matyti širdimi.“

Lietuva jau turi patirties

Karo istorikas dr. Gintautas Surgailis pasakojo, kad Lietuva jau turi patirties priimti pabėgėlius. Nepaisydama Antrojo Pasaulinio karo grėsmės, mūsų šalis 1939 metais pasirūpino į ją pradėjusiais plūsti, kaip anais laikais vadinta, atbėgėliais. Pasak istoriko, anuomet ir dabar situacija skiriasi, nes tada karas kilo kaimynystėje. Jis teigė, kad Lietuvoje atsidūrė per 40 tūkst. žmonių, kurie neturėjo nieko. Visuomenė neliko abejinga: mūsų šalyje buvo kuriami šalpos ir aukų rinkimo komitetai, visko netekusius žmones rėmė įvairios visuomeninės organizacijos, tarp jų – žydų ir lenkų, pabėgėliams padėjo ir pagalbą koordinavo Raudonasis Kryžius. Kaip teigė G. Surgailis, tada vyravo žmogiškumas, mielaširdingumas.

Istoriko nuomone, taip turėtų būti ir dabar – pabėgėlių naštą turėtų tempti ne tik valstybė, rūpintis derėtų ir visuomenei. Tada bendromis jėgomis pavyktų pabėgėlius integruoti.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš kalbėjo apie šiuos laikus. „Lietuva priima pabėgėlius nuo 1997 metų, kai buvo ratifikuota Ženevos konvencija, kai šalis įsipareigojo priimti nuo karo konfliktų ir persekiojimų bėgančius žmones, – sakė ji. – Tokių nebuvo daug – tarptautinę apsaugą gavo kiek daugiau nei tūkstantis.“ Ji minėjo aktyviai su pabėgėliais dirbančias organizacijas – Lietuvos Raudonąjį Kryžių ir „Caritą“. Tačiau pažymėjo, kad Lietuvoje pabėgėlių integracija vyksta „be vizijos ir plano“. O esą derėtų padėti tokiems pažeidžiamiems žmonėms, pabėgėliams, sukurti strategiją, paramos jiems priemonių planą, tai yra sudaryti galimybes, kad jie realizuotų save ir būtų naudingi mūsų visuomenei.

Moka kalbą ir turi draugų

Afganistanietis Basiras pasakojo, kad su Lietuvos kariais bendradarbiavo aštuonerius metus. Kai jų misija ėjo į pabaigą, jis atidarė savo parduotuvę, prekiavo mobiliaisiais telefonais. Kaip sakė afganistanietis, prekyba sekėsi gerai, per dieną jis uždirbdavo apie 60 dolerių. Tačiau po grasinimų dėl to, kad talkino NATO pajėgoms, buvo priverstas bėgti iš gimtosios šalies.

„Tikrai gyvensiu Lietuvoje, – tikino Basiras. – Turiu čia draugų, moku lietuvių kalbą.“ Jis teigė lauksiąs atvykstant žmonos ir dukros. Pasak afganistaniečio, jam nėra svarbu, kokią religiją žmonės išpažįsta – „jūsų ar mūsų“ – ir patvirtino pats esąs musulmonas.

Tikėjo, kad priims

Afganistaniečio Basiro istorija tapo žinoma, kai internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame jis lietuvių kalba prašė pagalbos ir prieglobsčio mūsų krašte. Vyras sakė, kad myli Lietuvą ir nori čia gyventi, pasakojo, jog lietuvių kalbą išmoko, kai vertėjavo Lietuvos kariams Goro provincijoje. Lietuvos kariuomenės atstovai patvirtino, kad A.B.Yoususi iš tikrųjų talkino mūsų kariams Afganistane.

Balandžio pradžioje atskridęs į Vilnių Basiras jau oro uoste sakė, kad jaučiasi čia labai gerai ir dėkojo, jog galėjo atvykti. Afganistanietis teigė tikėjęs, kad po internete paskelbto vaizdo įrašo Lietuva jį priims. Jis šnekėjo lietuviškai ir sakė niekada nepamiršęs šios kalbos. Basiras prisiminė, kad dirbdamas su mūsų kariais matė filmą apie Lietuvą, mūsų šalis jam patiko ir jis nutarė, kad nori gyventi šiame krašte, o ne, tarkime, Vokietijoje. Vyras pasakojo Afganistane ne kartą sulaukęs grasinimų dėl to, kad talkino lietuvių kariams, jis buvo bauginamas, jį grasinta nužudyti. Anksčiau bėgti negalėjęs, nes neturėjęs pakankamai pinigų kelionei. Afganistane kol kas liko jo žmona ir dukra. Basiras sakė prašysiąs jas perkelti į Lietuvą, nes šeimai ten nesaugu, tenka nuolat keisti gyvenamąją vietą. Mūsų šalyje afganistanietis norėtų turėti savo verslą, atidaryti čia savo parduotuvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"