TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėlis iš Donecko: Mano ateitis yra mano vaikas

2016 09 23 18:35
AFP/Scanpix nuotrauka

Pabėgėlis iš Donecko tvirtina, kad Lietuvoje migrantai gali nesunkiai rasti darbo, jei jo ieško – jis pats žada likti Lietuvoje, jei jo dukrai bus gera čia augti.

Muzikantas ir kompozitorius Pavelas Pavlosiukas su iš Lietuvos kilusia sutuoktine gyveno Donecke – iš jo išvyko tik prasidėjus karui Rytų Ukrainoje, metus gyveno netoli Kijevo. Lietuvai priėmus programą Donbase nukentėjusioms lietuvių kilmės šeimoms, jie persikėlė gyventi čia. Šiuo metu P.Pavlosiukas gyvena netoli Kauno esančiame Voškonių kaime ir moko groti pianinu vaikus Choreografijos mokykloje Kaune, žmona dirba rusų kalbos mokytoja.

„Gyventi buvo neįmanoma dėl paprastos priežasties: išeini pasivaikščioti su vaiku, o gretimame kieme šaudo iš automato į orą, taikosi“, – kodėl paliko namus, žurnalistams penktadienį aiškino ukrainietis.

Apie metus Lietuvoje gyvenantis Pavelas svarsto, kad dalis pabėgėlių, ypač sirų, irakiečių į Lietuvą nenori vykti ir dėl klimato – jis skiriasi netgi atvykus iš Ukrainos. Jo nuomone, Lietuvoje prieglobstį gavusi, bet pas gimines į Švediją išvykusi irakiečių šeima tiesiog norėjo „daugiau komforto ir didesnių perspektyvų“. Jis pats sako, kad lietuviai jo šeimą priėmė šiltai, tačiau ar čia liks, priklausys nuo tolesnio bendravimo su lietuviais.

„Negaliu to tiksliai pasakyti. Sakyčiau, kad mano ateitis yra mano vaikas, dukra Sofija – jai ketveri. Jei jai čia bus gerai, jei jai bus malonu mokytis, bendrauti, gyventi čia – aš liksiu. Aš nematau priežasčių kraustymuisi, nes yra internetas, yra ryšio priemonės, galiu dirbti bet kur. Pavyzdžiui, ką tik parašiau muziką žmogui iš Amerikos“, – žurnalistams kalbėjo P.Pavlosiukas.

P.Pavlosiukas patvirtina, kad ir tarp pabėgėlių, dar būnant Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, buvo kalbų, jog Lietuva atvykėlius priima blogai, kad čia gyventi nėra gera, bet pats sako to nepatyręs.

„Bet mus atvežė į gyvenamąją vietą, davė šiltą kambarį, reikiamus daiktus, patalynę – sąlygos buvo labai geros. Vienintelė problema buvo mums pradėjus mokytis lietuvių kalbą – vienu metu trūko mokytojų, tad ir dabar lietuvių kalbos mokymas stringa.

Ukrainietis pasakojo, kad Darbo biržoje jam siūlė labai plataus spektro darbus, tačiau ne muziko – ieškoti vietos, kur galėtų pritaikyti savo sugebėjimus, teko pačiam. Jau po savaitės jis esą sulaukė pirmųjų darbo pasiūlymų, o netrukus ir įsidarbino Kaune – pradžioje kaip pakaitinis darbuotojas, vėliau – kaip nuolatinis.

„Bet aš esu įsitikinęs, kad jei žmogus bent kažką sugeba, bet kur gali rasti bent minimalų darbą“, – svarstė jis.

Jis sako negalintis lyginti sirų ir ukrainiečių iš Donecko situacijos, nes čia nors ir vyksta kariniai veiksmai, žmonės dar sugeba gyventi, nors ir „patirdami didelį stresą“.

Ukrainietis sako, kad kai kuriems pabėgėliams apsispręsti, ar likti Lietuvoje, gali lemti ir mažytė kibirkštis – netinkamas bendravimas ar net tam tikri ženklai, galintys priminti karą gimtojoje šalyje.

„Rukloje su mumis gyveno šeima iš Ukrainos, vyras buvo antiteroristinių operacijų padalinio kariškis. Jis vos po kelių dienų išvyko atgal į Ukrainą, nes pamatė važiuojančią šarvuotą techniką – Rukloje tuo metu lyg buvo karinės technikos paradas. Taigi, žmonės patiria labai didelį stresą, jie išvyksta į, jų manymu, ramesnę vietą“, – pasakojo ukrainietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"