TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėlių baubas audrina, bet ne drausmina

2015 09 25 6:00
Saulius Skvernelis: "Pagal tai, kaip valstybė pasirengusi priimti pabėgėlius, formuosime įspūdį savo žmonėms ir partneriams." Alinos Ožič nuotrauka

Seime surengtoje diskusijoje apie Lietuvos požiūrį į pabėgėlių krizę Vyriausybei priekaištauta, kad ji į problemą žvelgia pro pirštus. Kiek opus klausimas rūpi patiems parlamentarams, paaiškėjo, kai valandą trukusios diskusijos finalo sulaukė kiek daugiau nei trečdalis jų.

Lietuva nepasirengusi priimti pabėgėlių, nesukurtas jų integracijos planas, o juos gelbėti ketinama mūsų šalies piliečių sąskaita. Apie pabėgėlius skleidžiama daug išgalvotos informacijos ir net aukščiausi valdžios atstovai meluoja viešai kalbėdami apie jiems išlaikyti teksiančias sumas. Taip priešinama ir gąsdinama visuomenė.

Tokie teiginiai vakar Seime surengtoje diskusijoje sklido ne iš vieno parlamentaro lūpų. Jiems vykdomosios valdžios laikysena sudaro slogų įspūdį, todėl ji raginta pagaliau imtis konkrečių darbų. Patys parlamentarai juos vardijo punktais. Kad pabėgėlių problema nėra jau tokia neišsprendžiama, mėginta iliustruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos valdovų, priglaudusių tūkstančius totorių, pavyzdžiu. Diskusiją Seimas ketina tęsti ateinantį antradienį.

Pasirengimas vyksta

Premjeras Algirdas Butkevičius tautos atstovus informavo, kad Vyriausybė pirmadienį sudarė komisiją, koordinuosiančią užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvą ir jų integracijos klausimus. “Komisija gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, verslo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovus”, - sakė jis.

Vyriausybės vadovo teigimu, neseniai atliktas tyrimas parodė, jog 51 proc. šalies gyventojų pritartų, kad Lietuva priimtų pabėgėlius, 23 proc. respondentų tokiam sprendimui prieštarautų. “Panaši dalis šiuo klausimu neturi nuomonės. Tai rodo, kad reikalinga platesnė, išsamesnė strateginė komunikacija”, - pažymėjo premjeras.

Anot jo, Vidaus reikalų ministerija rengia aprašą, pagal kurį pabėgėliai bus itin kruopščiai tikrinami, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) baigia pasirengimą kitąmet priimti 505 asmenis. Tam dvigubai - iki 160 padidintas vietų skaičius Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Ketinama trumpinti atvykėlių integravimo laiką. Kitąmet taip pat planuojama įrengti užsieniečių integracijos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Visuomenės egzaminas

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad pabėgėlių priėmimas - ne tik valstybės institucijų, bet ir pilietinės visuomenės egzaminas. Jo nuomone, viešojoje erdvėje vykstanti diskusija yra nesolidi, daugiau buitinio lygio, be to, keliama nepagrįstų baimių.

„Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o žmonės. Ir pagal tai, kaip valstybė pasirengusi juos priimti, formuosime įspūdį savo žmonėms ir partneriams. Sėkmės istorija šiuo klausimu - ne tik Vyriausybės, Seimo, ministerijų, bet ir visos pilietinės visuomenės egzaminas“, - kalbėjo ministras. Anot S. Skvernelio, gyventojai be reikalo gąsdinami dėl atvykėlių esą keliamos grėsmės.

Ministras tikino, kad pagrindinis saugiklis - atrankos procesas, kuriame Lietuva dalyvaus. „Esminis šio proceso dalykas - atranka. Kaip ir kiek sugebėsime dalyvauti atrankoje, bus esminis ir pagrindinis ateities pamatas. Jei šiame mechanizme dalyvausime tinkamai, grėsmės ir baimės gali išnykti“, - teigė S.Skvernelis.

Už pabėgėlių integraciją atsakingos SADM atstovas - viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad ministerija kitų metų pirmą pusmetį numačiusi parengti pabėgėlių Lietuvoje strategiją. “Kol kas tai labai sudėtinga, nes, kaip jau ne kartą minėta, klausimai nėra sprendžiami ir Europos Sąjungos lygiu. Apsisaugoti nuo lietaus virš galvos turint ne skėtį, o rėtį tikrai kol kas labai komplikuota”, - vaizdingų palyginimų nevengė viceministras.

Nėra aiškaus plano

Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka aiškino, kad Lietuva gali priimti tikruosius pabėgėlius. “Ir ne tik todėl, kad esame krikščioniškas kraštas, kad dauguma iš mūsų esame katalikai ir girdime, ką kalba popiežius”, - sakė politikas.

Esą tai padaryti leidžia ir šalies infrastruktūra, sukurta maždaug 4-4,5 mln. gyventojų. “Tačiau pirmiausia turime išvengti šiurkščių klaidų ir tinkamai pasirengti pabėgėlių priėmimui. Deja, vis dar nematome aiškaus plano tiek Vyriausybės, tiek ir savivaldos lygmeniu. Valstybės institucijos turėtų baigti baksnoti pirštais viena į kitą ir nustoti kratytis atsakomybės”, - kalbėjo A. Lydeka. Jis pareiškė, kad valstybės institucijos, skirtingai aiškindamos pabėgėlių integravimo ir finansinės paramos aspektus, neturėtų kurti “realybės neatitinkančio įspūdžio”.

„Darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas tikino, kad Lietuvoje turi būti nacionalinė institucija, kuri „kompleksiškai, laiku, strategiškai spręstų” pabėgėlių klausimus. Tokiai institucijai, anot jo, galėtų vadovauti ministras be portfelio.

Pasigedo atsakomybės

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius konstatavo, kad Vyriausybė į pabėgėlių integraciją žiūri pro pirštus ir daro dideles klaidas.

„Krizė tęsiasi jau devynis mėnesius. Lietuva matė tą krizę ir turėjo žinoti, kaip ji toliau rutuliosis ir kiek palies Lietuvą. Premjeras dabar pranešė svarbiausią žinią, kad prieš tris dienas jis sudarė tarpžinybinę komisiją”, - ironizavo konservatorius. Jis stebėjosi, kad visos integracijos problemos užkrautos vienam SADM skyriui, kuriame dirba keturi žmonės. „Galiu pasakyti labai paprastai - integracijos plano Lietuva neturi”, - pareiškė opozicijos lyderis.

Pasak jo, SADM partneriai - Raudonasis Kryžius, "Caritas" bei Klaipėdos socialinės paramos centras, su kuriais ketinama dalytis integracijos rūpesčiais, iš tiesų yra didelį darbą atliekančios visuomeninės organizacijos, tačiau jų jėgos pernelyg mažos pakelti tokią naštą. Visą valdančiąją koaliciją A. Kubilius ragino atsakingiau vertinti užgriuvusius iššūkius.

„Svarstome europinės svarbos, nacionalinio saugumo klausimą. Kiek mūsų čia yra? Kur yra Vyriausybė? Nemanau, kad kuris nors iš mūsų turime stebuklingą receptą, bet diskutuoti tuo klausimu ir kartu ieškoti to recepto reikia”, - apžvelgęs pustuštę salę posėdžio pabaigoje replikavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"