TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėlių perkėlimas pamažu įgaus pagreitį

2016 05 10 6:00
Į Lietuvą anksčiau perkelti pabėgėliai po truputį bando integruotis į mūsų visuomenę: irakiečių Yassero ir Hansi Al-Any šeima apsigyveno politiko Petro Auštrevičiaus užmiesčio name Juodšiliuose, o vyras turėtų pradėti dirbti baldų fabrike. LŽ archyvo nuotrauka

Per dvejus metus daugiau nei tūkstantį pabėgėlių įsipareigojusi priimti mūsų šalis kol kas sulaukė vos keliolikos prieglobsčio prašytojų. Nesitikima, kad ir šiemet į Lietuvą plūstels šimtai žmonių, tačiau norinčiųjų atvykti jau yra daugiau.

Per 2016–2017 metus mūsų šalis yra pasirengusi priimti 1105 prieglobsčio prašytojus, apsistojusius laikinose pabėgėlių stovyklose Italijoje, Graikijoje, Turkijoje. Tačiau nuo karo, persekiojimų ar kitokių negandų iš Sirijos, Irako, Eritrėjos, Afganistano bėgančių žmonių perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta vangiai. Iki šiol į mūsų šalį atvyko 11 prieglobsčio prašytojų.

Kruopštūs patikrinimai

Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus teigimu, pabėgėlių perkėlimo procesas visada iš pradžių vyksta lėčiau, tačiau pamažu jis gali įsibėgėti. „Tikrai neskubiname, neskatiname, bet vykdome savo įsipareigojimus ir vienas svarbiausių uždavinių šiuo atveju yra saugumas. Todėl vykdome ir vykdysime kruopščius saugumo patikrinimus“, – tikino jis.

Vertinant, kokie pabėgėliai gali atvykti į Lietuvą, pirmenybė teikiama šeimoms, žmonėms, turintiems aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. Iš laikinojo prieglobsčio šalių sulaukus pabėgėlių anketų, atliekamas jų tikrinimas per įvairias duomenų bazes. Jeigu šių žmonių praeitis abejonių nekelia, į šalį, kurioje apsistojo pabėgėliai, vyksta mūsų valstybės saugumo, migracijos specialistai ir vietoje dar kartą tikrina, bendrauja su atsirinktais prieglobsčio prašytojais. Jeigu abejonių nekyla ir tada, pabėgėliai kviečiami atvykti į Lietuvą.

Sąraše yra žmonių

Artimiausiu metu į Lietuvą gali atvykti daugiau prieglobsčio prašytojų. E. Jankevičiaus teigimu, šiuo metu sąraše yra žmonių – sirų, irakiečių, eritrėjiečių, kol kas besiglaudžiančių Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje. Patikrinus saugumą bus sprendžiama, ar jie gali būti perkelti į mūsų šalį. „Kol kas sunku pasakyti, kiek žmonių bus, nes kol kas vykdoma pirma proceso stadija – gavome anketas“, – sakė viceministras.

Tačiau nemanoma, kad šiemet pas mus atvyks itin daug prieglobsčio prašytojų. Anot E. Jankevičiaus, jų perkėlimo procesas dar neįsibėgėjo, nors, pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių srautų valdymo jau duoda vaisių ir perkėlimas visoje Bendrijoje vyksta sparčiau. „Kaip ir kitose šalyse, viskas vyks greičiau ir Lietuvoje. Tačiau kol kas nenorėčiau komentuoti skaičių, nes ilgainiui jie gali neatitikti tikrovės“, – kalbėjo viceministras.

Mūsų šalis nevilioja

Neseniai iš Graikijos, kur drauge su kitų šalių parlamentarais lankėsi pabėgėlių stovyklose, sugrįžęs Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vicepirmininkas Linas Balsys teigė, kad už lėtą prieglobsčio prašytojų perkėlimą atsakingos Pietų Europos valstybės, gerokai vėluojančios suteikti pabėgėlio statusą, sutvarkyti reikiamus dokumentus. Be jų pabėgėliai negali būti perkelti į kitas ES valstybes. „Man teko būti Atėnų pabėgėlių stovykloje, kuri laikoma viena geriausių pagal gyvenimo sąlygas. Bet ir ten žmonės, neturintys jokio statuso, jo laukia po 2–3 mėnesius ir ilgiau. Jų dokumentai tvarkomi labai lėtai“, – pasakojo jis.

Anot L. Balsio, mūsų šalis savo įsipareigojimus priimti pabėgėlius vykdo, atsakingos institucijos tam pasirengusios. Taip pat, anot jo, reikia nepamiršti, kad yra ne itin daug norinčiųjų kraustytis į mūsų šalį. Kaip pabrėžė Seimo ERK vicepirmininkas, dauguma pabėgėlių nežino, kur yra Lietuva, bet tikrai žino, kur norėtų atsidurti – t. y. Vokietijoje, Švedijoje.

Esant dabartinei situacijai L. Balsys ragina galvoti ne tik apie pabėgėlių perkėlimą. „Mano supratimu, dabar svarbiausia ne tik pademonstruoti simbolinį solidarumo gestą dėl 1105 asmenų, o visai ES mesti jėgas ir Lietuvai aktyviai prisidėti, kad būtų sprendžiamos išorinių ES sienų apsaugos problemos bei konfliktų sureguliavimas šalyse, iš kurių pabėgėliai atvyksta. Žinoma, reikia pasirūpinti tais, kurie jau yra atvykę. Kai matai, kaip tie žmonės gyvena, kaip jie jaučiasi, supranti, kad tai – nieko gero. Juk ir Lietuvos piliečiai po Antrojo pasaulinio karo bėgo ir buvo Vokietijos vadinamųjų dipukų stovyklose. Jie laukė, kur galės išvykti“, – kalbėjo parlamentaras.

Rimta krizė

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovės Lietuvoje Renatos Kuleš manymu, pabėgėliai nesiveržia į Lietuvą galbūt ir todėl, kad mūsų šalis nėra labai žinoma perkeliamiems žmonėms. Be to, šalis jiems taiko tam tikrus kriterijus ir iki atvykimo vykdomi jų išsamūs patikrinimai.

Renata Kuleš: "Siekiant, kad pabėgėliai greičiau integruotųsi, tiek prieš atvykstant į Lietuvą, tiek ir vėliau jiems reikia suteikti kuo daugiau informacijos apie mūsų šalį, mūsų visuomenę, kaip ši veikia." /Romo Jurgaičio nuotrauka

R. Kuleš minėjo, kad į Lietuvą perkelti pabėgėliai po truputį bando integruotis į mūsų visuomenę. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad irakiečių Yassero ir Hansi Al-Any šeima apsigyveno politiko Petro Auštrevičiaus užmiesčio name Juodšiliuose, o vyras turėtų pradėti dirbti baldų fabrike. „Kita pora šiuo metu dar yra Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, jie artimiausiu laiku planuoja keltis į Vilnių, mokosi lietuvių kalbos, didžiausias išbandymas bus susirasti darbą ir įsikurti. Vyras Vilniuje jau surengė savo Lietuvoje tapytų darbų parodą, šeima turi draugų lietuvių. Trečia šeima adaptuojasi Pabėgėlių priėmimo centre, apie ją man žinoma mažiau“, – pasakojo JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje.

R. Kuleš pabrėžė, jog siekiant, kad pabėgėliai greičiau integruotųsi, tiek prieš atvykstant į Lietuvą, tiek ir vėliau jiems reikia suteikti kuo daugiau informacijos apie pačią šalį, mūsų visuomenę, kaip ši veikia. Tokiais atvejais svarbūs tampa net tokie mums savaime suprantami dalykai, kaip laiko planavimas. „Reikėtų paaiškinti, kad, pavyzdžiui, jei tarsiesi ateiti 9 val., tai ir reiškia, jog turi atvykti būtent 9 val., o nei 9.30 val. ir pan. Tokia, atrodytų, paprastutė informacija svarbi atvykėlių integracijai, ji padės išvengti kai kurių nesusipratimų“, – akcentavo ji.

Pasak R. Kuleš, pabėgėlių krizė pasaulio mastu yra labai rimta. Tačiau, kaip rodo 2016 metų statistika, atvykstančiųjų į Europą per Viduržemio jūrą jau mažėja. Graikija išlieka daugiausia asmenų priimančia šalimi, o pastaruoju metu ten atvyksta daugiau moterų ir vaikų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"