TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Padalijimas atspindės dviejų greičių šalį

2015 12 19 6:00
Vilniaus regione vienam gyventojui tenkanti BVP dalis šiuo metu gali siekti 110 proc. ES vidurkio. LŽ archyvo nuotrauka

Siekiant neprarasti Europos Sąjungos (ES) didelės dalies paramos nuo 2021 metų, šalį norima suskirstyti į du skirtingo išsivystymo regionus. Jie būtų neadministraciniai, todėl kasdieniame gyvenime naujas suskirstymas niekaip nepasijustų, tiesiog didesnė dalis Lietuvos teritorijos galėtų gauti papildomą europinę paramą.

Seikiama sudaryti Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.

Šių regionų ekonominė padėtis gerokai skiriasi, todėl norima, kad jiems skiriamos ES sanglaudos politikos, nacionalinės regioninės politikos priemonės ir atitinkamai europinė finansinė parama ateityje būtų planuojama atskirai.

Parama gali sumažėti

ES teritorija yra suskirstyta į 3 hierarchinių lygių teritorinius statistinius vienetus. Pagal nustatytą klasifikatorių suskirstytų regionų statistiniai duomenys naudojami ir planuojant europinę finansinę paramą skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionų kategorijoms – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems.

Kaip informavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamentas, akivaizdu, kad pagal 2014 metų duomenis Lietuva viršys 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkį. Tai – riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas. Tai reiškia, kad neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai. To pasekmė – skiriama ES parama (išskyrus paramą kaimo plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui) gali sumažėti iki 60 proc. buvusio masto, arba nuo 6,8 mlrd. iki 4,1 mlrd. eurų – iš viso 2,7 mlrd. eurų.

Didžiulis atotrūkis

Aiškinama, kad Vilniaus regione, kur susitelkusios pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus BVP, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis šiuo metu gali siekti 110 proc. ES vidurkio. Tuo metu kitoje šalies dalyje gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia ir artimiausiais metais nesieks 75 proc. ES vidurkio.

Anot ministerijos atstovų, vienas tokios situacijos sprendimo būdų – sudaryti atskirus regionus, kuriems įvairios priemonės ir ES finansinė parama būtų planuojami atskirai, atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį.

Teigiama, kad sudaryti daugiau kaip du regionus netikslinga. Tarp centrinės Lietuvos dalies, kur pagrindiniai miestai yra Kaunas, Panevėžys, ir vakarinės dalies, kuriai priskiriama Klaipėda, Šiauliai, esminių išsivystymo skirtumų nėra – svarbiausi makroekonominiai ir socialiniai rodikliai sustambintų regionų lygiu beveik identiški. Todėl nėra poreikio planuoti kardinaliai skirtingas vystymo priemones, dubliuoti ES investicijų planavimo ir administravimo procesus.

Rengiantis sudaryti naujus regionus VRM siūlė sumažinti Vilniaus apskrities ribas. Dabar jai priklausantį Šalčininkų rajoną norėta priskirti Alytaus apskričiai, o Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus – Utenos apskričiai.

Tačiau šio projekto ateitis neaiški. Siūlymui nepritarė Šalčininkų ir Ukmergės savivaldybės, pasipriešino gyventojai, todėl baiminamasi, kad jo svarstymas Seime užsitęs. Taip pat kyla rizika, kad Briuselis nepritars Sostinės regiono sudarymui, nes pakeitus jo ribas gyventojų skaičius nesiektų nustatyto minimalaus dydžio.

Pajusime minimaliai

Sudaromi regionai būtų neadministraciniai, todėl gyventojai, verslas, institucijos naujo suskirstymo nepajustų. Pasikeistų tik regiono kodas – jis būtų nebe LT00, o LT01 ar LT02, ir ES statistikos agentūros Eurostato duomenų bazėje būtų pateikiama daugiau informacijos ne tik apie Lietuvą, bet ir apie mūsų šalies sostinę.

„Pagrindinė nauda bus ta, kad didesnė dalis Lietuvos teritorijos galės gauti papildomą ES paramą savo plėtrai, nes sudaryti regionai suteiks galimybę Vyriausybei po 2018 metų derėtis dėl atskiro paramos paketo mažiau išvystytai Lietuvos teritorijos daliai. Parama mažiau išvystytiems regionams yra didesnė ir įvairesnė. Galutiniam rezultatui turės įtakos daug veiksnių, tačiau, nepriėmus sprendimo dabar, galimybė gauti didesnę ES finansinę paramą ir po 2021 metų būtų apskritai prarasta“, – pažymėjo VRM Regioninės politikos departamento atstovai.

Valentinas Bukauskas: "Regionai turi būti sudaromi taip, kad šalyje realiai mažėtų socialiniai, ekonominiai skirtumai." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Tikisi realių pokyčių

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad sprendimai dėl naujų regionų sudarymo turi būti parengti, suderinti ir priimti iki kitų metų vasario mėnesio, kai visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti savo pasiūlymus Europos Komisijai. Anot jo, Seimo VVSK atliko beveik visus būtinus namų darbus, galutiniai pasiūlymai Vyriausybei bus pateikti kitą savaitę.

V. Bukauskas pritarė naujų regionų sudarymui. Parlamentaras pabrėžė, jog jie turi būti sudaromi taip, kad šalyje realiai mažėtų socialiniai, ekonominiai skirtumai, būtų įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika. Jo nuomone, VRM turėtų inicijuoti ir Regioninės plėtros įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų regioninės plėtros tarybų vaidmenį, įteisintų veiklos efektyvumo didinimo būdus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"