Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Padidėjusios įmokos sukėlė alergiją

 
2017 01 12 11:00
Dainius Radzevičius: "Dabar pavieniai kūrėjai bando konsultuotis ir su Valstybine mokesčių inspekcija, ir su „Sodra“, bet tai nėra lengva." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimui atidėjus socialinio modelio įgyvendinimą iki šių metų vidurio, dalis su juo susijusių įstatymų nuostatų vis dėlto įsigaliojo. Pavyzdžiui, pagal autorines sutartis dirbantys asmenys mokesčius „Sodrai“ turi mokėti nebe nuo pusės, o nuo visų pajamų. Tiek kūrėjų, tiek valdančiųjų atstovai pripažįsta „apsižiūrėję“.

Seimo Kultūros komitetas vakar svarstė Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prašymą atšaukti pernai priimtą sprendimą, kuriuo padvigubinta „Sodros“ įmokų našta dirbantiems pagal autorines sutartis.

Gausybė problemų

Padidėję mokesčiai atėmė žadą ne tik su leidyba susijusiems, bet ir kitiems kūrėjams, ypač laisvai samdomiems, atlygį gaunantiems pagal autorines sutartis. Kita bėda, su kuria susiduria šios kategorijos darbuotojai, yra ta, kad iki galo neišspręsti jų nedarbingumo pašalpų, atostogų, darbo stažo skaičiavimo klausimai.

Tai pažymėjo žurnalistė ir keliautoja Goda Juocevičiūtė. Jos teigimu, dirbantys pagal darbo sutartis turi galimybę užsitikrinti nedarbingumo pašalpą, atostoginius, pensiją, o dirbantys pagal verslo liudijimą arba pagal autorinę sutartį laisvai samdomi asmenys net mokėdami mokesčius „neturi nė menkiausios teorinės galimybės užsitikrinti bent kuklias teises, jau nekalbant apie pensiją“. Esą jie gali nebent pasinaudoti privalomuoju sveikatos draudimu.

Kartu G. Juocevičiūtė prisipažino, kad per daugelį laisvai samdomo darbo metų įprato pati užsidirbti atostogoms ir gydytis negaudama nedarbingumo pažymėjimų. Jos teigimu, iki 2009 metų buvusi sistema buvo teisingiausia – už ką sumoki, to ir tiekiesi.

„Nemokėdavome už tariamas pensijas, bet jų ir nesitikėdavome. Dabar turime mokėti, tačiau vis tiek jų negausime. Atostogas planuojamės patys, už jas patys ir susimokame. Sirgti irgi negalime. Iš esmės tai visiškai sąžiningas principas, bet nesąžininga, kad mokesčius reikia mokėti už dalykus, kurie nebūtini ir kurių nė negausime“, – aiškino G. Juocevičiūtė.

Ji pažymėjo, kad iki šiol neaišku, kaip skaičiuojamas visus mokesčius mokančių laisvai samdomų darbuotojų darbo stažas. Esą jokios institucijos „to negali vieningai paaiškinti“.

Trūko išaiškinimo

Iš Kultūros, Finansų bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijų atstovų sudaryta darbo grupė per porą savaičių turėtų pateikti pasiūlymą, kaip spręsti kūrėjams padidintų mokesčių problemą. Pasak Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, dėl „Sodros“ įmokų padidinimo atšaukimo parlamentarai gali susirinkti į neeilinę sesiją dar iki kovo.

Kultūros viceministro Audronio Imbraso manymu, reikėtų spręsti ne tik šį klausimą, bet ir iš esmės peržiūrėti kultūros srities mokesčius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pažymėjo, jog mokesčių, ypač susijusių su „Sodros“ įmokomis, pakeitimai padaryti nepasirengus nei visuomenei, nei atsakingoms institucijoms.

Jo nuomone, imantis reformų yra svarbūs trys dalykai: labai aiškus problemos sprendimas, aiškus išankstinis kalbėjimas su suinteresuotais žmonėmis ir aiški reformos nauda.

Reikia daugiau saugumo

D. Radzevičius įsitikinęs, jog sumaištis kilo dėl to, kad mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra komplikuota. Tai itin aktualu vadinamiesiems laisviesiems žurnalistams, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymas arba sudarę autorines sutartis, taip pat meno kūrėjo statusą turintiems žmonėms.

LŽS pirmininkas pasakojo, kad dabar pavieniai kūrėjai bando konsultuotis ir su Valstybine mokesčių inspekcija, ir su „Sodra“, bet tai nėra lengva. Šiandien vidurdienį Lietuvos meno kūrėjų asociacija savo nariams rengia seminarą mokesčių klausimu, LŽS tokį seminarą ketina surengti sausio 20 dieną.

„Dalyvavau Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kur svarstytos tos problemos. „Sodros“ vadovas aiškino, kad papildomos „Sodros“ įmokos yra mažos. Jis negalėjo tiksliai pasakyti, ar jos išspręs problemas, dėl kurių ir buvo priimtos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŽS pirmininkas. Jis pridūrė, kad jeigu žmonės matytų lengvai administruojamą sistemą, problemų nekiltų.

D. Radzevičius vylėsi, kad artimiausiu metu bus rastas paprastas, aiškus ir visiems priimtinas sprendimas dėl autorinių sutarčių apmokestinimo.

„Mums rūpi apginti mažiausiai uždirbančiuosius. Dabar, kad galėtų pasinaudoti sistema ir ligos atveju gauti nedarbingumo išmokas, tiems žmonėms reikia sumokėti įmokas iš anksto už kelis mėnesius. Laisvai samdomiems žmonėms, kurie mažai uždirba, avansu mokėti įmokas yra keblu“, – pažymėjo LŽS pirmininkas.

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius tikino, kad „Sodros“ įmokų suvienodinimas naudingas kūrėjams, nes jie bus socialiai saugesni. Tą patį teigė ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"