TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paežeres okupuoja politikai ir banditai

2011 07 04 0:00
Rūtos Skatikaitės nuotrauka

Gražiausias Lietuvos paežeres, spjaudami į įstatymus ir vietos valdžią, okupuoja politikai, verslininkai ir nusikaltėliai. Kauną porą dešimtmečių šiurpinusios "Daktarų" gaujos vadeiva Henrikas Daktaras prie Smalvo ežero Zarasų rajone neteisėtai pasistatė pastatus ir didžiulį lieptą su pavėsine, tačiau vietos valdžia ir gamtos sergėtojai jų ne tik nepastebėjo, bet netgi prisidėjo įteisinant savavališkas statybas.

Partizanų vietose

Pirmasis Smalvų-Turmanto kelyje sutiktas vietinis gyventojas, mynęs dviračio pedalus Visagino link, mielai sutiko parodyti Daktaro vilą. Nors oficialiai ši priklauso H.Daktaro žmonos Ramutės seseriai Janinai Masaitienei, Brusavankos gyventojai jos nevadina kitaip nei Daktaro vila.

Vasarnamis stovi prie didelio, į dešimtis įlankėlių, pusiasalių išsišakojusio Smalvo ežero ten, kur iki Turmanto geležinkelio stoties Latvijos pasienyje yra tik 7 kilometrai. Lygiai tiek pat iki Vilniaus-Zarasų kelio. Smalvo ežeras strategiškai idealus, ne veltui šiose vietose per Antrąjį pasaulinį karą veikė nemažai sovietinių partizanų būrių, viename jų kovojo, o vėliau žuvo poetės Salomėjos Nėries apdainuota zarasiškė Marytė Melnikaitė.

Važiuojant traukiniu mėlyni ežero ruožai vis švysteli pro žalio miško properšas, tačiau pasiekti jį nelengva. Nuo geležinkelio pusės ežerą saugo pelkynai ir geležinkelio juosta, neįveikiama automobiliams. Smalvas automobiliu lengviau pasiekiamas nuo Vilniaus-Zarasų kelio, bet ir tai - žinančiam vietas žmogui. Jei H.Daktarui būtų prireikę greitai sprukti, dviračiu per pusvalandį jis būtų nukakęs iki Visagino ar Turmanto geležinkelio stočių, ir gaudyk vėją laukuose!

Pernai LŽ rašė apie H.Daktaro slėptuvę, įrengtą Panevėžio rajone. Ten kaunietis svetimu vardu įsigijo apleistą lūšną, ją taip pat supo pelkė, o iki magistralinio kelio tebuvo keli kilometrai. H.Daktaras įrengė patikimą krosninį šildymą, pasirūpino švaria patalyne, maisto atsargomis ir sargu, o namelio išorę paliko nepakeistą. Gal jis ir tikėjosi, kad į negyvenamą būstą panaši trobelė suklaidins pareigūnus, tačiau to neatsitiko. 2009 metais ieškodami iš Lietuvos pasprukusio H.Daktaro greitojo reagavimo rinktinės "Aras" kovotojai įsiveržė į lūšną, bet joje rado tik ištikimą Henytės tarną. Kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu H.Daktaras slapstėsi Bulgarijoje. Joje jis buvo sulaikytas 2009 metų rugsėjį.

Daktarą saugojo Aras

Miško keliuku privažiavę prie Daktaro vilos, sustojome prieš užtvarą "Privati valda". Nuo jo į abi puses driekiasi tvora, atrėžianti gerą gabalą miško. Netoliese stovi įspūdingas voljeras su iš apvalių rąstų sumeistrauta šuns būda.

Žengėme į keliuką, vedantį vilos link, ir netrukus sulaukėme to, ko ir tikėjomės, - pikto šuns skalijimo. Nepririštas šuo, grėsmingai rodydamas nasrus, pastojo mums kelią. Tikrinti, ar jis tikrai kibs į kojas, nebuvo jokio noro. Pasukome atgal, nusileidome prie ežero ir pakrante prisiartinome prie pastato. Šuo šį kartą mūsų nepastebėjo, o vilą saugantis sargas buvo kažkuo užsiėmęs.

Vėliau kaimiečiai pasakė, kad šuo vardu Aras, tik nežinia, ar taip pavadintas greitojo reagavimo rinktinės garbei, ar norint pašiepti "Aro" kovotojus. Sužinojome, kad matytas sargas - ne vietinis, iš kažkur atvežtas. Ankstesni sargai, septynerius metus saugoję Henytės valdas, taip pat buvę ne vietiniai. Tik kartą H.Daktaras sodyboje buvo įdarbinęs Smalvų gyventoją.

Tvirtovių pakerėtas

Vilos prie Smalvo ežero pirmas aukštas, sumūrytas iš akmenų, primena bunkerį ir garsųjį Užliedžių dvarą prie Kauno, kur H.Daktaras gyveno su šeima. Suprantama - tokio gyvenimo būdo žmogui tenka saugotis kulkų ir sprogmenų, o kas apsaugos patikimiau nei akmeninė siena?

Kieme sumūrytas židinys, ant namo sienos pakabinta indėno kaukė, o išorinių laiptų į antrąjį aukštą aikštelėje pastatyta indėno skulptūra. Svarbiausia vilos "puošmena" - kiemo viduryje pastatytas savadarbis pabūklas, tarsi saugantis vilą nuo iš ežero galinčių atslinkti priešų.

Į ežerą veda platus lieptas, jo gale - erdvi pavėsinė. Joje puotaujančius "daktarinius" nuo už kilometro esančio paplūdimio ne kartą matė kaimelio gyventojai. Neliko nepastebėti ir kaimo keleliais lėkę automobiliai - jais į "strelkas" (susitikimus) H.Daktaro viloje atvykdavo jo sėbrai.

Kraupi kaimynystė

Ar atsitiktinumas, kad ežerus okupuoja, pakrantes ir miškus aptveria kaimynystėje įsikuriantys banditai, politikai ir verslininkai? Tiek vieniems, tiek kitiems reikia konfidencialumo, kad aptartų savo anaiptol ne skaidrius reikalus.

Klaipėdietis banditas Sigitas Gaidjurgis, neseniai nuteistas kalėti iki gyvos galvos, žmonos dėdės vardu buvo įsigijęs vilą prie Margio ežero Trakų rajone. Ten jis ežeru dalijosi kartu su turtingiausiais ir įtakingiausiais Lietuvos verslininkais bei politikais.

S.Gaidjurgis į vilą atviliotus mirčiai pasmerktus bendražygius liepdavo nužudyti ir užkasti netoliese esančiame elito pamėgtame miškelyje. O daiktinius įrodymus, tarp jų ir išardytus nužudytųjų automobilius, sumesdavo į Margio ežerą. Viloje prie Margio ežero gaminti ir saugoti sprogmenys, vėliau naudoti darant nusikaltimus.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, duomenų, kad kas nors panašaus būtų vykę H.Daktaro viloje prie Smalvo ežero, jie neturi.

"Tai buvo šeimos vila. Joje H.Daktaras ilsėdavosi su mama, žmona ir vaikais, - pasakojo vienas pareigūnas, dalyvavęs tiriant H.Daktaro bylą. - Turima duomenų, kad į vilą jis kviesdavosi svečių, bendrininkų, kad aptartų įvairius reikalus. Tačiau tokių kraupių dalykų, kaip S.Gaidjurgio name prie Margio ežero, čia nėra buvę. Arba mes apie tai neturime informacijos."

Užhipnotizuoti valdininkai

Paskambinus į Turmanto seniūniją ir paklausus apie Daktaro vilą, neprisistačiusi darbuotoja teigė, kad nieko apie ją nežino. Jei sakė tiesą, tai moteriškė tikriausiai gyvena kosmose. Nes ne tik Brusavankos bei Smalvų, bet ir Turmanto bei Zarasų visi valstybės tarnautojai žino, kieno vila išdygusi ant Smalvo ežero kranto. Ir leidžia šios šeimininkui daryti viską, ko tik jis užsigeidžia.

Zarasų rajono savivaldybė ir Gražutės regioninis parkas iki šiol nesiėmė jokių žygių, nenusiuntė nė vieno reikalavimo, kad būtų nugriauta dalį miško atitvėrusi H.Daktaro tvora. Kelis kartus leistiną dydį viršijantis H.Daktaro lieptas į ežerą taip pat neužkliuvo nė vienam iš biudžeto lėšų atlyginimą gaunančiam gamtos sergėtojui, nors lieptas įrengtas Smalvų kraštovaizdžio draustinyje. O čia galioja itin griežti reikalavimai.

100 litų magija

Vietinių Brusavankos ir Smalvos žmonių Henytė laikomas tikru didvyriu. Pakalbinti vaikai susižavėję pasakojo, kaip dėdė Henrikas juos vaišindavo saldiniais, mandarinais ir gaiviaisiais gėrimais, koks jis draugiškas ir malonus. Vyresni gyventojai vis nepamiršta įspūdžio, kurį jiems padarė Henytė, sumokėjęs kažkuriam gyventojui 100 litų vien už tai, kad padėjo pastumti sniege įklimpusį jo automobilį.

Tiesa, atsirado ir tokių, kurie prasitarė, kad statant vilą H.Daktaras nemokėjo darbininkams, o tie nedrįso prašyti atlygio. LŽ išgirdo pasakojimą, esą H.Daktaras ketino nusipirkti ir kitoje ežero pusėje esantį medinį Smalvų dvarą, kuriame sovietmečiu buvo mokykla ir kultūros namai. Apžiūrėjęs su šeimos nariais šį statinį, Henytė neva nusprendė, kad pirkti neverta. Ar ne todėl, kad sutrūnijusios medinės dvaro sienos jam pasirodė nepakankamai patikimos?

Kaltinami 6 žmogžudystėmis

Geros kaimynystės principo šventai laikęsis H.Daktaras nebuvo toks malonus į jo akiratį patekusiems verslininkams ar pasitikėjimą praradusiems bendrams. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje H.Daktaras kartu su 15 bendrininkų kaltinami itin sunkiais nusikaltimais, įvykdytais 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo organizavimu, 6 nužudymais, neteisėtu laisvės atėmimu, plėšimu, turto prievartavimu, neteisėtu disponavimu ginklais.

Vila areštuota

Nagrinėjant "daktarų" bylą, pirmą kartą areštuotas ne tik jiems asmeniškai priklausantis turtas (o tokio dažniausiai nerandama), bet ir kitų vardu įsigytas turtas. J.Masaitienės vardu registruota vila Brusavankoje taip pat areštuota.

Tuo metu, kai J.Masaitienė 2003 metų balandį įsigijo sklypą prie Smalvų, H.Daktaras buvo laisvėje, nes 2001-aisiais pirma laiko, atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, buvo paleistas iš Vilniaus 2-osios griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos.

Dėl pažeidimų statant vilą dabar vyksta teismas, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baudžiamojoje byloje atlieka ikiteisminį tyrimą.

Tai, kad Zarasų rajono savivaldybės, Gražutės ir Sartų regioninių parkų, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai keliaklupsčiavo prieš H.Daktarą ir pažeidinėjo įstatymus, nustatė ne kuri nors iš gausybės kontroliuojančių organizacijų, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Tirdami H.Daktaro nusikaltimus, jie gavo informacijos, kad Henytė neteisėtai pastatė vilą draustinyje žmonos sesers vardu, o valstybės tarnautojai jam sudarė visas sąlygas, kad ta statyba būtų įteisinta.

J.Masaitienė 2003 metų balandžio 17-ąją nusipirko 1,6 ha miško ūkio paskirties sklypą prie Smalvo ežero. Kadangi miškas sudarė 100 procentų sklypo ir jokių statybų jame negalėjo vykti, Zarasų savivaldybė sudarė komisiją statybai įteisinti.

Generalinės prokuratūros ieškinyje teigiama, kad komisija buvo sudaryta neteisėtai ir neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kokių nors sprendimų. Jai pirmininkavo Algimantas Dumbrava, dešimt metų dirbęs Zarasų savivaldybės mero pavaduotoju, o 2008 metais išrinktas į Seimą. Jo vadovaujama komisija padėjo pamatą neteisėtai statybai, neva radusi paežerėje pamatų ir rūsio liekanų.

2003 metų gegužės 12-ąją, nepraėjus nė mėnesiui, kai J.Masaitienė nusipirko sklypą, komisija surašė aktą, patvirtinantį statinių liekanų buvimą J.Masaitienės sklype. Be A.Dumbravos, komisijos nariai buvo Gražutės ir Sartų regioninių parkų direktoriai Rimantas Čepukas ir Alfonsas Gėgžnas, vyr. architektė Aldutė Žusinaitė ir neįvardytas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas. Neįtikimai greitai, jau po dešimties dienų, 2003 metų gegužės 22-ąją, Zarasų rajono savivaldybės administracija J.Masaitienei išdavė patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą neva buvusiai sodybai atstatyti. Sodybos pastatų statymo miško žemėje sąvadas iš viso negalėjo būti išduotas!

Šiuo metu paežerėje stovi du pastatai - malkinė bei trijų aukštų vila ir masyvus akmeninis rūsys.

2005 metų sausio 27-ąją Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudaryta komisija savavališkai pastatytą statinį ir jo priklausinius pripažino tinkamais naudoti, o 2009 metų kovo 30-ąją pripažinta tinkama naudoti ir savavališkai pastatyta malkinė su terasa.

Teismas nusprendė nugriauti

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ištyrusi statybų teisėtumą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Šių metų balandžio 13 dieną Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį. Buvo pripažinti negaliojančiais Utenos apskrityje išduoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai. J.Masaitienė įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą, kiemo rūsį, malkinę su terasa, kanalizacijos šulinį ir lieptą.

Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Silva Mickutė apskundė šį sprendimą, nes nebuvo patenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančiais komisijos aktus, kuriais patvirtintos pamatų liekanos J.Masaitienės sklype, nors pastaruosius šimtą metų toje vietoje jokių pastatų nebūta.

Kartu pietavo

Telefonu kalbintas Seimo narys A.Dumbrava tikino, kad komisija buvo sudaryta teisėtai, neva ji sprendė klausimą ne tik dėl J.Masaitienės, bet ir dar bent dėl dešimties sodybų liekanų. Parlamentaras neigė žinojęs, kad J.Masaitienė yra garsiojo Henytės giminaitė.

"Aš sužinojau tiktai tada, kai STT pradėjo tyrimą, sužinojau iš spaudos. Aš nesigilinau, nei kas ten gyvena, nei kaip", - pareiškė A.Dumbrava, aiškinęs, kad komisija šventai atliko savo pareigas.

Tačiau viena savivaldybės darbuotoja, turėjusi teisme atstovauti Zarasų rajono savivaldybės administracijai, pakliuvo į bėdą iškart po vieno iš teismo posėdžių kaip tik dėl santykių su J.Masaitiene. STT dėl jos šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, tikrina savivaldybės dokumentus, apklausia darbuotojus.

"Viena Juridinio skyriaus darbuotoja pietavo kartu su J.Masaitiene, dėl šio fakto vyksta STT tyrimas", - nenoriai apie pavaldinės sąsajas su Henytės giminaite kalbėjo administracijos vadovas Vytautas Sekonas.

Parkas laikosi nuošalyje

Gražutės regioninio parko administracija iki šiol negali ryžtis kokiems nors veiksmams dėl pažeidimų parke, nors ir žino, kad galingasis Henytė ir jo sėbrai sėdi už grotų, o pirmosios instancijos teismas nusprendė nugriauti pastatus ir lieptą.

LŽ pasidomėjus, kodėl parkas per septynerius metus nepareikalavo, kad būtų nugriauta dalį parko atitvėrusi tvora ir didžiulis lieptas, vyr. kraštotvarkininkas Osvaldas Visockas bandė įtikinti, esą neturi teisės siųsti tokių reikalavimų, nes tvora ir lieptas gali būti pastatyti anksčiau, nei ši teritorija priskirta Gražutės parkui.

Ko verti mūsų valdininkai, privalantys išsaugoti mūsų žemę, jeigu jie steigia nelegalias komisijas, įteisinančias neteisėtas statybas, ir bijo pasinaudoti savo teisėtomis galiomis?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"