Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – nepanaudoti embrionai turės būti saugomi

 
2017 01 17 13:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotas pataisas neseniai įsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui – jomis įpareigojama neterminuotą laikotarpį saugoti nepanaudotus embrionus, taip pat įteisinama embriono donorystė.

Už Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytą kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą per priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo, du susilaikė.

Nuo vasario įsigaliojančios pataisos, kaip ir dabartinis įstatymas, leidžia embrionus šaldyti, bet bus draudžiama juos naikinti, taip pat garantuojamas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas, užtikrinamas ir dabar.

LVŽS bei kitų parlamentarai gruodį registravo konservatyvias pataisas, kurios numatė riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tuomet dar buvo neįsigaliojęs.

Kilus ažiotažui, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis registravo pasiūlymą, kuriuo atsisakyta pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.

Pirminėms „valstiečių“ pasiūlytoms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, argumentuodami, kad pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie 30 pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Per pateikimą Seime nuspręsta užsakyti projekto nepriklausomą ekspertizę. Abi ją atlikusios įstaigos, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, kaip šeimai palankesnę įvertino įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.

Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas. Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.

Taip pat „valstiečiai“ siūlė braukti nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme įtvirtintą lytinių ląstelių donoro anonimiškumą, tačiau komiteto nariai ir po to Seimas nubalsavo už kitą formuluotę: donoro tapatybė būtų atskleidžiama tik teismo sprendimu, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat informacija apie donorą galės būti atskleidžiama vaikui sulaukus pilnametystės, jei yra donoro sutikimas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų. Stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo.

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"