TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pagalbos šauksmas - lyg balsas tyruose

2013 04 26 6:02
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kol politikai į savižudybių prevenciją žiūrės pro pirštus, mūsų šalis pasaulyje toliau pirmaus pagal savižudžių skaičių. Rimto valstybinio požiūrio į šią epidemiją pasigendantys psichiatrai ir psichologai ragina valdžią kuo skubiau žengti konkrečius žingsnius.

Iš gyvenimo savo noru pasitraukus talentingam aktoriui Vytautui Šapranauskui, vėl garsiau prabilta apie savižudybių mastą mūsų šalyje. Be kita ko, pabrėžiama, kad įvairių problemų kamuojamiems žmonėms kritiniu momentu prisiskambinti į psichologinės pagalbos linijas tolygu stebuklui, o savižudybių prevencija yra apgailėtina.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantis žmonių. Nenuostabu, kad kai kuriose JAV mokyklose mūsų valstybė pirmiausia pristatoma ne kaip krepšinio, o kaip savižudžių šalis.

Vos pasiekiama pagalba

Mūsų šalyje veikia penkios nemokamos psichologinės pagalbos linijos - Vilties linija, Jaunimo linija (abi linijos veikia ištisą parą), Vaikų linija, Pagalbos moterims linija ir rusakalbiams skirta "Linija Doverija", tačiau į jas prisiskambinti pavyksta tik kas dešimtam nelaimėliui.

"Skambinantis žmogus išgyvena kritinį momentą ir prieš priimdamas lemtingą sprendimą dar bando ieškoti pagalbos. Jei prisiskambinti nepavyksta, jis lieka vienas. Tik nuo jo valios priklauso, kokią išeitį pasirinks", - LŽ sakė Sveikatos mokslų universiteto docentas psichiatras Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad negatyvių išgyvenimų apimtas žmogus laukti nebegali.

Tad ar nevertėtų psichologinės pagalbos tokiais atvejais siekiantiems gyventojams sukurti sistemos, panašios į Bendrąjį pagalbos centrą ir turinčios trumpą bei lengvai įsimenamą numerį? Gal tuomet į savižudybę linkę žmonės greičiau sulauktų profesionalios pagalbos ir nesijaustų palikti likimo valiai.

Telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas, Psichologų sąjungos valdybos narys ir Jaunimo linijos vadovas Paulius Skruibis pripažįsta, kad šiuo metu gauti tokią pagalbą išties labai sunku.

"Taip yra dėl nepakankamo finansavimo", - LŽ tikino jis. Anot P.Skruibio, pernai valstybė šiam tikslui skyrė 635 tūkst. litų, o šiais metais nusprendė atseikėti kiek daugiau - 705 tūkst. litų. Tačiau tai sudaro vos 15 proc. reikalingo paslaugos finansavimo, nes didžiąją dalį pinigų suryja ryšio išlaidos, administravimas. Be to, kol kas iš valstybės šiemet negauta nė lito. "Verčiamės iš privačių asmenų suteiktų lėšų. Turime 4,25 etato, darbuotojai aptarnauja tris didžiuosius miestus", - pasakojo psichologas.

P.Skruibis įsitikinęs, kad bendro numerio įdiegimas telefoninės psichologinės pagalbos sistemoje situacijos nepakeistų. Esą kitų valstybių patirtis rodo, kad toks telefono numeris nepasiteisino.

P.Skruibis: "Verčiamės iš privačių asmenų suteiktų lėšų. Turime 4,25 etato, darbuotojai aptarnauja tris didžiuosius miestus." /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Priežastys slypi kitur

P.Skruibis pabrėžė, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo užregistruojama mažiausiai savižudybių visoje Europoje, todėl negalima teigti, kad mūsų tauta turi kokių nors išskirtinių "savižudybės genų". Jo nuomone, savižudybių pagausėjimas - sovietmečio pasekmė, tai būdinga ir kitoms buvusioms okupuotoms valstybėms. Tačiau, pavyzdžiui, latviai ir estai sugebėjo šią problemą geriau pažaboti.

Psichologui labiausiai kelia nerimą tai, kad mūsų valstybėje beveik neužsiimama savižudybių prevencija. "Psichinės sveikatos centrai yra kiekviename rajone, bet jie daugiausia orientuoti į vaistų išrašymą, psichiatrai apkraunami neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymu. Vienam specialistui priskirta aptarnauti 40 tūkst. gyventojų - tai nerealu", - pažymėjo jis.

P.Skruibiui pasidomėjus, kiek žmonių, bandžiusių nusižudyti ar turinčių tokių minčių, rajonų psichikos sveikatos centruose dirbantys specialistai per metus konsultuoja, paaiškėjo, jog tokios statistikos apskritai nėra. "Tada kyla klausimas, ar jie apskritai atlieka tą darbą", - sakė psichologas. Jis įsitikinęs, kad psichikos sveikatos problemų sprendimą reikėtų pradėti nuo psichologo konsultacijos, bet ne nuo vaistų skyrimo. Žmonėms, bandžiusiems pasitraukti iš gyvenimo ir patekusiems į ligoninę, būtina suteikti tikslingą ir kvalifikuotą psichologo ar psichiatro pagalbą. Taip būtų galima sumažinti pakartotinius bandymus nusižudyti.

Psichoterapeutės Genovaitės Petronienės nuomone, veiksminga kovos su savižudybėmis priemonė galėtų būti atitinkamas visuomenės švietimas. "Paaugliams mokyklose jis turėtų būti privalomas, kad net po kurio laiko, atsidūrę kritinėse gyvenimo situacijose, jie žinotų, kaip susidoroti su sunkumais, kur kreiptis pagalbos", - LŽ tikino ji. Psichoterapeutė atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausia žudosi 44-59 metų vyrai. Todėl būtina ypač susirūpinti berniukų tinkamu auklėjimu ir švietimu, aiškinti, kad jie nebijotų rodyti savo silpnumo.

Programos neįgyvendinamos

Psichiatro A.Verygos nuomone, šiurpią Lietuvos savižudybių statistiką iš dalies lemia ir tai, kad neįgyvendinami iškelti tikslai. "Specialistai parengia puikias programas, tačiau nežinau nė vieno atvejo, kad kuri nors būtų iki galo įgyvendinta", - pažymėjo jis. Anot A.Verygos, atėjus laikui tvirtinti programos finansavimą, Vyriausybė visada randa svarbesnių reikalų.

P.Skruibio manymu, taip yra dėl to, kad strategijas rengia problemas išmanantys specialistai, o jų įgyvendinimo planus - kiti žmonės, kuriems strategijos neva nelabai rūpi. Taip esą nutiko ir su dar 2007 metais patvirtinta Psichikos sveikatos strategija. Jei ji būtų buvusi įgyvendinta, savižudybių skaičių tikriausiai būtų pavykę sumažinti. "Tačiau buvo parengti planai, mažai ką bendra turintys su pačia strategija", - teigė psichologas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pripažino, kad turime gerą Psichikos sveikatos strategiją, bet ji nėra įgyvendinama nei Vyriausybės, nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei regionų lygmeniu. "Dabar tik toliau vardijamos problemos, nes nėra tinkamo finansavimo", - sakė jis.

Gegužės 3 dieną sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio iniciatyva organizuojama apskritojo stalo diskusija "Apie savižudybių prevenciją Lietuvoje". Dalyvauti joje pakviesti psichikos sveikatos ekspertai. Belieka viltis, kad po šios diskusijos bus imtasi veiksmų, kurie bent šiek tiek sumažins savižudybių statistiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"