TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pagerbiant nacių aukas ragina nepamiršti romų

2016 03 16 6:00
Vytautas Saulis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Visuomenininkai apgailestauja, kad romų tautinė mažuma liko mūsų istorinės atminties paraštėse. Seimo prašoma įteisinti specialią dieną, per kurią būtų pagerbiamos nacių vykdyto šios tautybės atstovų masinio naikinimo ir kitų visuomenės grupių aukos mūsų šalyje.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija (PORDONATRK) šiandien svarstys Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) siūlymą sausio 27-ąją, kuri pasaulyje minima kaip Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, Lietuvoje paskelbti Nacionalsocializmo aukų pagerbimo diena.

Pasigenda dėmesio romų tautybės aukoms

Kaip rašoma LLKS valdybos pirmininko Ernesto Subačiaus pasirašytame pareiškime, Vokietijoje nuo 1996 metų minima Nacionalsocializmo aukų atminimo diena, vyksta renginiai, skirti visų režimo aukų – žydų, romų, krikščionių, neįgaliųjų, gėjų, politinių priešų, antinacinio pasipriešinimo dalyvių, mokslininkų, menininkų, žurnalistų, karo belaisvių ir dezertyrų, išvežtųjų į priverstinio darbo stovyklas – atminimui. „Eina 71-i metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Apie Lietuvos netektis ir sugriovimus rudųjų okupantų metais parašyta gausybė knygų, disertacijų. Tačiau neturime nacionalsocializmo aukų atminimo dienos. Prie anksčiau minėtų grupių, atsižvelgiant į Lietuvos specifiką, reikėtų dar priskirti nacių nužudytus žydų gelbėtojus, taip pat Henriko Zimano banditų apiplėštus ūkininkus, kurie nebegalėjo pristatyti prievolių ir už tai buvo sušaudyti“, – rašoma LLKS pareiškime.

Dokumente daugiausia dėmesio skiriama romų masiniam naikinimui Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo nužudyta pusė milijono šios tautybės žmonių. Teigiama, jog 2012 metais Berlyne, netoli Reichstago, buvo atidengtas paminklas nacionalsocializmo metais nužudytiems romams. „Kiek atminimo lentų primena Lietuvos romų gyvenimo pėdsakus, kiek akmenų įamžino buvusių taborų vietas? Kuriuose istorijos vadovėliuose paminėtas čigonų naikinimas Lietuvoje? Kada Lietuvos Seime nacionalsocializmo aukų vardu kalbės romų bendruomenės atstovas? Galima būtų ir reikėtų kelti daug klausimų, iš atitinkamų institucijų reikalauti atsakymų, nes romai neturi savo valstybės, į kurią galėtų kreiptis ir kuri gintų jų interesus“, – teigiama LLKS rašte.

Palaiko iniciatyvą

Lietuvos romų bendruomenės atstovas Josifas Tyčina sveikino iniciatyvą dėl Nacionalsocializmo aukų pagerbimo dienos, taip pat dėl noro atkreipti dėmesį į romų tautybės žmonių aukas. „Per karą buvo šaudomi ne tik žydai, bet ir romai. Daug jų nužudyta ir Lietuvoje“, – sakė jis.

Antrojo pasaulinio karo aukas Lietuvos romų bendruomenė pagerbia Panerių memoriale. Čia per karą buvo nužudyta apie 100 tūkst. įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų. „Savo tautiečių aukų memorialo ar kokios kitos specialios vietos neturime“, – kalbėjo J. Tyčina.

Jis priminė romų siekį, kad 2011 metais, kuriuos Seimas buvo paskelbęs Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, būtų išskirtas romų holokaustas. Tačiau politikai į tai neatsižvelgė.

Pamirštas masinis naikinimas

Pasak Seimo PORDONATRK pirmininko Vytauto Saulio, parlamentarai išnagrinės pateiktą medžiagą ir spręs, ar tikslinga inicijuoti tokios atmintinos dienos įteisinimą, ar reikia šiuo klausimu kreiptis pagalbos į istorikus, į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistus.

V. Saulis sutiko, kad mūsų šalyje minint holokausto aukas apie romų tautybės žmonių masinį naikinimą beveik neužsimenama. „Reikia pripažinti, jog ši tauta yra pamiršta. Romus naikino, šaudė lygiai kartu su visais, bet mes tai užmiršome“, – apgailestavo parlamentaras.

Buvo žudomi ir deportuojami

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtintose išvadose sakoma, kad represijos prieš romus nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą prasidėjo kartu su masiniais žydų šaudymais. Romus imta areštuoti 1942 metų vasarą-rudenį.

Deportuojami romai buvo laikinai uždaromi į policijos areštines arba kalėjimus, o paskui išsiunčiami į paskirstymo punktą – Pravieniškių darbo stovyklą. Dar vėliau jie būdavo išvežami dirbti į Štuthofo-Buchenvaldo koncentracijos stovyklas, į Branderburgo lėktuvų gamyklą Vokietijoje, į Prancūzijos Boilingo Faringo ir Versalio stovyklas. Karo pabaigoje dalis romų atsidūrė nacių okupuotos Europos masinio naikinimo stovyklose. Iš Lietuvos į Vokietiją ir okupuotą Prancūziją buvo deportuota maždaug tūkstantis romų.

Komisijos išvadose skelbiama, kad Lietuvoje romai daugiausia buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Nustatyta, jog per vieną akciją sušaudyta apie 50 romų: vaikų ir senelių, kaip netinkamų dirbti fizinio darbo. Kitos romų žudynių vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų-Porubankos, taip pat Kauno IX forte, Paneriuose. Iš viso nacių okupacijos metais nužudyta apie 500 Lietuvos romų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"