TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūrio dviračių takui - grėsmė išnykti

2012 09 21 7:26
PRP direkcijos nuotraukos/Šis vaizdingomis pajūrio vietovėmis besidriekiantis dviračių takas yra itin populiarus ir tarp lietuvių, ir tarp užsieniečių.

Žemvaldžių užmojai Pajūrio regioniniame parke (PRP), savo sklypuose, statyti naujas sodybas vienam populiariausių Lietuvoje, į tarptautinius maršrutus įtrauktam dviračių takui grasina išnykimu.

Naudodamasis įstatymų spragomis visai šalia gamtinio rezervato, vos per 600 metrų nuo jūros, pirmasis sodybą panoro pasistatyti buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos direktoriaus pavaduotojas ir skandalingai pagarsėjusio EBSW koncerno vadovo Gintaro Petriko vairuotojas Saulius Trečekauskas. Jo žmonai Aurelijai Trečekauskienei priklausančiame sklype leidus pradėti statybas, dviračių takas būtų naudojamas kaip paprastas kelias. Greta yra dar mažiausiai tuzinas sklypų. Jų savininkai tik ir laukia "pirmosios kregždės", kad galėtų planuoti savo statybas.

"Taip už Europos Sąjungos (ES) milijonus įrengtas geras, lietuvių ir užsieniečių mėgstamas dviračių takas būtų pasmerktas išnykti, nes nebetektų savo funkcijos. Koks tai būtų takas, jei juo į savo namus automobiliais važinėtų ponai ir ponios? Prieštaravome leidimui statyti sodybą greta rezervato, draustinyje, tačiau pralaimėjome teismus. Dabar mums nebeliko nieko kito, kaip tik suderinti statybų techninį projektą", - LŽ sakė PRP vadovas Darius Nicius.

Trasa - europinio lygio

Dviračių takas, besidriekiantis per Kuršių neriją, Klaipėdą, PRP iki pat Šventosios, yra pripažintas ir įtrauktas į tris tarptautinius maršrutus. Į vieną trasų, vadinamų "EuroVelo", ir patenka dviračių takas PRP teritorijoje.

Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Lino Vainiaus, ši trasa reklamuojama kaip viena tarptautinio dviratininkų maršruto "Geležinė uždanga" dalių, todėl užsieniečiai ją puikiai žino. "Ir ta reklama daroma ne už mūsų pinigus. Dviračių takas svarbus ne tik turizmui PRP plėtoti, bet ir valstybiniu mastu. Juk šalis gauna naudos iš užsienio turistų, kurie atvyksta ir naudojasi būtent šia trasa, leidžia pinigus mūsų krašte. Tad pirmiausia dviračių tako likimu turi rūpintis visos atsakingos valstybės institucijos, ginti viešąjį interesą, kad jis ir toliau atliktų savo funkciją", - pabrėžė L.Vainius.

Kaip LŽ tvirtino Dviratininkų bendrijos tarybos narys ir atstovas Klaipėdoje Saulius Ružinskas, per vasarą jam tenka organizuoti ne vieną ekskursiją užsieniečiams dviračių taku PRP teritorijoje. "Daugiausia tuo domisi vokiečiai. Trasa labai populiari, vasarą ji primena vos ne dviratininkų greitkelį. Važiuojant galima grožėtis įspūdingais pajūrio vaizdais, kopomis, miškais, šalia - paplūdimiai. Todėl jei dalimi trasos į sodybas imtų važinėti automobiliai, veikiausiai ji netektų "EuroVelo" statuso. Ten, šalia dviračių tako, sklypus iš visos Lietuvos yra persikėlę daug įtakingų ir turtingų valdžios ar su ja nesusijusių žmonių. Visa Lietuva mums pavydi to dviračių tako, jis labai plačiai išreklamuotas. Būtų liūdna, jei dėl kelių žmonių interesų nukentėtų tūkstančiai dviračių mėgėjų", - kalbėjo klaipėdietis.

Ir jo, ir L.Vainiaus manymu, valstybė privalo reaguoti ir rasti būdą, kaip išsaugoti dviračių taką, numatyti kitokį įvažiavimą į S.Trečekausko žmonos sklypą.

D.Nicius tikina, kad šalia dviračių tako turi sklypų bent tuzinas žmonių, ir jie trokšta pradėti statybas.

Aptiko sodybą

Tačiau žemėtvarkos dokumentuose jokio kito privažiuojamojo kelio nėra, tik dviračių trasa. A.Trečekauskienei 2,7 hektaro sklypas (1 hektaras skirtas sodybai) iš kito rajono buvo atkeltas 2000 metais, o 2006-aisiais už 6 mln. litų, gautų iš ES fondų, atlikta dviračių tako rekonstrukcija. Taigi iki 2006 metų oficialaus ir paženklinto dviračių tako dar nebuvo: pajūriu driekėsi tik kadaise sovietų karių naudotas žvyrkelis. Juo ir važinėjo dviratininkai.

Patekti į A.Trečekauskienės sklypą galima ir kitu keliu - per garsųjį milijonieriaus Antano Boso elnyną, esantį greta. Jis yra aptvertas tvora. Tačiau šis variantas žemėtvarkininkų buvo atmestas kaip netinkamas, nes esą teritoriją juosia tvora, o ir pats milijonierius arba yra išsinuomojęs žemes, arba jas nusipirkęs.

Taigi nuspręsta leisti A.Trečekauskienės sklype statyti sodybą, nors tai galbūt pažeidžia viešąjį interesą. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, nauja statyba draustiniuose draudžiama, tačiau kitas to paties įstatymo straipsnis teigia, jog sodybas galima atstatyti, jei pavyksta įrodyti, kad toje vietoje anksčiau būta statinių.

A.Trečekauskienė tai ir padarė. Jai teismuose kaip įgaliotas asmuo atstovaudavo pats S.Trečekauskas. Naujos sodybos Šaipių kraštovaizdžio draustinyje neleidusi statyti PRP direkcija pralaimėjo bylas ir jai teko šio mėnesio pradžioje suteikti statybų palaiminimą A.Trečekauskienės sklype.

Trečekauskams, kurie rėmėsi teismo eksperto išvada, pavyko įrodyti, kad toje vietoje tarpukariu tikrai buvo dvi stambių ūkininkų sodybos, turėjusios po 4-5 namus. Yra išlikę pamatų fragmentai, vaismedžių.

"Pasirašiau derinimo dokumentą, nes tai padaryti įpareigojo teismas. Pagal mūsų parko tvarkymo planą toje vietoje nenumatytos jokios statybos, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, mes nusižengėme Saugomų teritorijų įstatymui, mat prieškariu ten buvo sodyba, tad statyba galima. Dabar statytis namą nori ir A.Trečekauskienės sklypo kaimynas, bet mes vėl neleidome. Jis padavė mus į pirmosios instancijos teismą ir nieko nepešė", - dėstė PRP vadovas D.Nicius.

Remiantis dokumentais, A.Trečekauskienės sklype norima statyti gyvenamąjį ir vasaros svečių namus, pirtį, klėtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio pastatus.

"Vakarų ekspreso" nuotrauka/LŽ kalbintas S.Trečekauskas teigė nesuprantantis, ko iš jo norima ir apie kokį sklypą kalbama.

Valdžia akla

Kol kas A.Trečekauskienė negali pradėti savo sklype statybų, nes techninio projekto dar nesuderino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Merijos Leidimų ir sąvadų skyriaus vedėja Daiva Dilytė LŽ teigė, jog trūksta dokumentų, todėl ir nepavyksta gauti statybos leidimo.

Vis dėlto kliūčių pradėti naujas statybas po teismų maratono lieka kaskart mažiau, kad gavus leidimą į sklypą dviračių taku pajudėtų statybinė technika.

"Neatmeskime galimybės, jog dėl sunkiasvorio transporto takas nukentės. Tas sklypas yra gana šlapioje vietoje, todėl ją reikėtų sausinti, vežti žemės. Žinoma, gavęs leidimą dviračių taku važiuoti statybinei technikai, sklypo savininkas įsipareigotų nesugadinti jo, priešingu atveju turėtų jį suremontuoti. Tačiau esmė ta, kad pradėjus statybas A.Trečekauskienės sklype atsivertų galimybė tą patį daryti ir kitiems žemės savininkams, o tada dviračių takas taptų mašinų keliu ir netektų savo funkcijos", - aiškino PRP ekologas Erlandas Paplauskis.

Jo manymu, visos valstybinės institucijos turėtų veikti kartu, kad dviračių takas nebūtų naudojamas automobiliams važiuoti. "Juk galima kalbėti apie naują kelią, naują įvažiavimą į tą sklypo. Yra A.Boso elnynas, kurio likimas dar taip pat neaiškus, - vyksta tyrimas. Toje vietoje kadaise buvo kaimas, todėl senieji keliai išlikę. Galima jais naudotis ir neliesti dviračių tako. Bet didžiausia bėda, kad niekam Lietuvoje dėl to dviračių tako galvos neskauda. Valdiškos institucijos nekreipia į tai dėmesio", - tvirtino ekologas.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas LŽ tikino pirmąkart girdintis apie grėsmę dviračių takui. "Žinojau, kad ten kažkas projektuojama, bet kad mašinos tuo taku galėtų važinėti, negirdėjau. Dviračių trasa labai svarbi, ji neturėtų tapti automobilių keliu.  Situacija kažkokia nenormali. Juk dviračių taku naudojasi daugybė žmonių. Nejaugi nėra kito kelio privažiuoti?" - svarstė jis.

LŽ archyvo nuotrauka/Remiantis dokumentais, A.Trečekauskienės sklype norima statyti gyvenamąjį ir vasaros svečių namus, pirtį, klėtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio pastatus.

Policija baustų

Pasak PRP vadovybės, maždaug 1,5 kilometro ruožas nuo įvažiavimo į dviračių taką prie Karklės kaimo ir A.Trečekauskienės sklypo yra tarptautinės dviračių trasos dalis, pažymėta visais ženklais: tiek kelio, tiek "EuroVelo". "Kitais metais norima platinti plentą tarp Olando Kepurės ir Karklės, kur yra posūkis į trasą, nes dabar dviratininkams tenka juo važiuoti. Jei ruožas iki A.Trečekauskienės sklypo bus paverstas mašinų važiuojamąja dalimi, ir tas projektas neteks prasmės", - pabrėžė PRP vadovas D.Nicius.

Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Kęstutis Vitkauskas, LŽ paklaustas, kaip elgsis pareigūnai, vienareikšmiškai negalėjo atsakyti. "Ten prieš įrengiant dviračių taką buvo įvažiuojamieji keliai į sodybas. Bet dabar yra oficialus dviračių takas. Jei šalia bus pradėtos statybos ir tuo taku teks važiuoti statybininkams, statybų vykdytojams reikės kreiptis į seniūniją, Saugaus eismo komisiją prie merijos. Ji svarstytų leidimą laikinai naudotis tuo taku statybinei technikai. Tačiau ten buvo servitutinis kelias", - sakė jis.

Pareigūnas pridūrė, kad A.Trečekauskienės atveju dviračių taku prie sodybos, pastatytos jos sklype, galėtų privažiuoti tik ten registruoti asmenys, o svečiai būtų baudžiami. "Juk tai dviračių takas. Mes ir taip baudžiame žmones, kurie mašinomis juo važinėja", - patikslino K.Vitkauskas.

Kas reguliuotų ir tikrintų, ar dviračių taku važinėja sodyboje registruoti žmonės, ar svečiai, klausimas - atviras.

LŽ pabandžius susisiekti su pačiu S.Trečekausku ir pasiteirauti, kaip ketinama spręsti privažiavimo prie jo žmonos sklypo reikalą, nepanoro konkrečiai komentuoti situacijos. Buvęs aukštas valdininkas išsisukinėjo nuo atsakymų, apsimetinėjo nesąs S.Trečekauskas, paskui liepė skambinti žmonai, teigė nesuprantantis, ko iš jo norima ir apie kokį sklypą kalbama. Ši šeima PRP teritorijoje išties turi net keletą žemės sklypų.

Trečekauskai yra pagarsėję kaip valdžiusieji deviacijos įrenginį, esantį Klaipėdos uosto akvatorijoje ir vėliau nacionalizuotą su skandalais, taip pat užmojais Melnragėje pastatyti dangoraižį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"