TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūrio miškus retina ligos ir kormoranai

2011 04 29 0:00
Kuršių nerijos miškams nemažai žalos daro ir kormoranai.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Pajūrio miškus apniko įvairūs grybeliai, o Kuršių nerijos gyventojai su siaubu stebi, kaip iš žiemojimo vietų grįžę kormoranai toliau naikina Juodkrantės sengirę.

Palangoje, Užkanavės gatvėje, teko iškirsti apie 7 arus sergančio miško. Sklype augusių pušų šaknims pakenkė grybelis, vadinamas šaknine pintaine.

Belieka kirsti

Anot Palangos girininko Stanislovo Jonaičio, ši liga dažniausiai pakenkia kultūriniams pušynams ir eglynams, žmogaus pasodintiems buvusiuose žemės ūkio paskirties plotuose. "Vaistų nuo šios ligos nėra. Pagrindinė profilaktinė priemonė, kad grybelis nepakenktų didesniems plotams, yra užkrėstų medžių kirtimas. Iškirstame plote rekomenduojama sodinti lapuočius. Mes pasodinome berželius", - LŽ sakė S.Jonaitis. Kurorto miškuose yra ne vienas šios ligos židinys. Ypač daug medžių šakninė pintainė pažeidusi prie Palangos ligoninės.

Šakninė pintainė - vienas didžiausių medžių priešų ir Kuršių nerijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Viktoras Kolokšanskis LŽ teigė, kad ypač daug šio grybelio pažeistų medžių - šiaurinėje parko dalyje, netoli Smiltynės. "Tokius medžius šaliname, nes po žeme su grybeliu nepakovosi", - sakė jis.

Prieš kelerius metus tik KNNP miškuose buvo pastebėtas iki tol Lietuvoje nematytas, rudąją spyglių dėmėtligę sukeliantis grybelis. Kad ši liga nepaplistų, buvo uždrausta iš parko teritorijos išvežti pušų sodinukus ir kankorėžius. Karantinas, miškininkų teigimu, jau davė rezultatų. Į kitas Lietuvos vietas užkratas kol kas nepateko.

"Oro žiurkės" sugrįžo

Kuršių nerijos miškams nemažai žalos daro ir kormoranai. Šiuo metu šie oro žiurkėmis vadinami paukščiai jau grįžo iš žiemojimo vietų ir susisukę lizdus deda kiaušinius.

Juodkrantės kormoranų kolonija - didžiausia Lietuvoje. KNNP miškininkai suskaičiavo daugiau kaip 3 tūkst. lizdų. Juose gali gyventi apie 15 tūkst. paukščių.

Kormoranų išmatose gausu azotinių medžiagų ir kitų toksiškų junginių, kurie nudegina medžių šaknis. Pušyje įsikūrus kormoranams medis nudžiūva per 2-5 metus. Juodkrantėje šie paukščiai jau išnaikino 14 hektarų vertingiausio miško.

Prieš kelerius metus kormoranų populiaciją reguliuoti pradėta fejerverkais. Šaudant petardas kormoranai nuvejami iš lizdų, kur lieka perimi kiaušiniai. Kol paukščiai skraido, kiaušiniai atšąla, o viduje susiformavęs embrionas žūva.

Pasak šiuos darbus atliekančios biologinės įvairovės išsaugojimo asociacijos "Gamtos namai" direktoriaus Vytauto Knyvos, kitą savaitę kormoranai vėl bus baidomi.

Petardų jau nebijo

"Viskas priklausys nuo meteorologinių sąlygų. Svarbu, kad naktys būtų vėsios. Pastebėjome, kad geriausia juos vaikyti antroje dienos pusėje, prieš sutemstant. Tamsoje paukščiai neberanda savo lizdo ir nakvoti priversti tūpti Kuršių mariose. Per naktį embrionas žūva", - LŽ sakė V.Knyva.

Tačiau V.Kolokšanskis skeptiškai vertina tokį kormoranų populiacijos reguliavimo metodą. "Vietos žmonės sakė, kad kormoranai pamiršo petardų keliamą triukšmą ir vėl užėmė senuosius lizdus, iš kurių prieš kelerius metus buvo išbaidyti", - tikino miškininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"