TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūrio priemiesčiams - podukros dalia

2009 07 27 0:00
Prieplaukos neturintys žvejai savo valtis laiko krante, o į jūrą jas nuleidžia atgabenę per kopas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pajūrio priemiesčiuose gyvenantys klaipėdiečiai jaučiasi tarsi būtų įsikūrę Dievo pamirštame užkampyje. Galą su galu vos sudurianti Klaipėdos rajono savivaldybė nesirūpina toliausiai nuo rajono centro - Gargždų - nutolusiomis vietovėmis, o jos vadovai lengva ranka atsisako milijoninių investicijų.

Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybė pajūrio vietovėms plėtoti neturi nei finansinių galimybių, nei specialistų, kurie galėtų tuo rūpintis, šią patrauklią teritoriją pasiūlyta padalyti ir priskirti gretimoms savivaldybėms. Gargždų politikai prisiekinėja neatiduosiantys nė pėdos žemės. Galbūt šias problemas išspręsti vietos gyventojų naudai trukdo vietos politikų noras pasipuikuoti turimomis Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėmis. Tačiau kaip reikia suprasti rajono valdžios atsisakymą priimti keliolika milijonų litų siekiančias investicijas?

Nesirūpina savo turtu

Prieš kelerius metus į uostamiesčio priemiesčius išsikėlę klaipėdiečiai dabar tikina esantys nereikalingi nei miestui, nei rajonui.

Karklėje gyvenantis Kastytis Macijauskas svarsto, jog Klaipėdos rajono vadovus tik šildo mintis, kad rajonas, kaip Palangos ar Neringos savivaldybės, turi priėjimą prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Karkliškis tai vadina lobiu, kuriuo rajono politikai visai nesirūpina.

"Nuo Klaipėdos miesto ribos iki Karklės tėra 5-6 kilometrai, tačiau atrodo, kad mus skiriantis atstumas šimtąkart didesnis, - sakė uostamiestyje dirbantis K.Macijauskas. - Čia nevažiuoja joks maršrutinis autobusas, nėra jokių komunikacijų, išskyrus elektrą, gatvės neapšviestos, esami keliai beveik neremontuojami, o žiemą - nevalomi. Priežastis paprasta - ši vietovė nuo rajono centro nutolusi apie 35-40 kilometrų. Atsitikus nelaimei formaliai net greitosios medicinos pagalbos ar policijos ekipažas turėtų važiuoti iš Gargždų, o ne iš Klaipėdos. Kadangi priemiesčiuose gyvenantys žmonės paprastai dirba Klaipėdoje, o jų vaikai lanko uostamiesčio mokyklas ir darželius, rajono valdžia, matyt, nemato reikalo jais rūpintis. O miestas šios teritorijos prižiūrėti negali, nes ji Klaipėdai nepriklauso."

Karklė, iki Antrojo pasaulinio karo vadinta Karklininkais, šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje išlikęs žvejų kaimas. Sovietmečiu jame buvo įsikūrę pasieniečiai, greta įrengtas didžiulis karinis poligonas. Pastaraisiais metais čia ir apylinkėse nekilnojamojo turto įsigijo daug šeimų iš uostamiesčio.

Regi tik pliažą

Pagal baigiamą rengti Klaipėdos apskrities bendrąjį planą Baltijos pajūryje nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Šventosios žiočių numatytos kelios vietos, kur būtų galima įrengti nedideles prieplaukas priekrantės žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams švartuoti.

Tačiau Klaipėdos rajono politikai stojo piestu prieš žvejų siūlymą už Europos Sąjungos (ES) pinigus įrengti tokią prieplauką Karklėje, Rikinės upelio žiotyse. Šiuo metu priekrantės žvejams skirta net 30 vietų, kur jie gali atvežti ir į vandenį nuleisti savo valtis bei iškrauti iš jų laimikį. Tačiau taip kyla daug nepatogumų žvejams ir daroma žala gamtai.

LŽ kalbintas Karklės žvejys Pavelas Žąsytis teigė, kad žvejų tokia padėti netenkina - jie norėtų turėti vieną nedidelę šiuolaikišką prieplauką: "Kol kas dirbame kaip akmens amžiuje. Valteles tampome patys, žuvis nešame ant savo kupros. Per visus tuos metus po nepriklausomybės atkūrimo niekas nesiėmė mums padėti, nors atgaivinti senąjį uostelį Karklėje - puiki idėja."

Anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, žvejų prieplauka Karklėje kadaise išties yra buvusi ir dabar ją norima tik atkurti. "Prieplaukos reikia ne tik žvejams, bet ir turistams. Yra daug norinčiųjų pasiplaukioti jūroje, bet iki valčių jiems tenka bristi. Prieplauka atgaivintų Karklės kaime turizmą ir patį kaimą", - pažymėjo D.Nicius.

Tačiau Klaipėdos rajono taryba nelinkusi pritarti šiam siūlymui, nes uostelis rajono bendrajame plane šioje vietoje nenumatytas. Gargždiškiai čia mieliau įrengtų pliažą.

Prieplaukai reikia žemės

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ėmėsi iniciatyvos ir atliko galimybių studiją, jau baigia parengti ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Pasak asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, būsimoji prieplauka, kuria naudotųsi 30-50 nedidelių laivelių savininkai, ir minimali infrastruktūra užimtų 100 metrų valstybinės žemės pajūrio ruožą.

"Mūsų sumanymui pritaria ir gamtosaugininkai, ir Klaipėdos apskrities bei miesto savivaldybės vadovai, tačiau projektas įstrigo rajono savivaldybėje, kurios teritorijoje būtų uostelis, - pasakojo A.Bargaila. - Prieplaukoms statyti iš Europos žuvininkystės fondo numatytus milijonus reikia panaudoti iki 2013 metų. Tad turime paskubėti."

Asociacijos vadovas pažymėjo, kad jis net buvo apkaltintas atstovaujantis neįvardytų milijonierių, kuriems ir statytų privačią prieplauką, interesams. "Juk aš nekaltas, kad į fondo lėšas gali pretenduoti tik privatūs juridiniai asmenys", - juokėsi A.Bargaila.

Biurokratinės priežastys

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, esą rajonas neatsisako investicijų, tik norėtų sužinoti visų suinteresuotų šalių nuomonę.

"Kreipėmės ir į apskritį, ir į Saugomų teritorijų tarnybą, - formalias priežastis vardijo jis. - Kadangi administracija tokių klausimų nesprendžia, nutarėme sužinoti tarybos nuomonę. Juolab kad numatomas uostelis būtų statomas greta Placės rezervato. Todėl rajono politikai iš pradžių buvo kategoriškai prieš šias investicijas, tačiau kol kas šio klausimo svarstymą atidėjome, kad nepadarytume klaidos."

Prieš kelerius metus buvo parengta koncepcija, pagal kurią Klaipėdos rajonui priklausantis Kretingalės miestelis būtų perduotas Kretingos rajonui, Kalotė, Karklė, Dituva ir Priekulė - Klaipėdos miestui, o likusi rajono dalis būtų atitekusi pervadintai Gargždų rajono savivaldybei.

"Tačiau tokiam siūlymui rajono taryba pasipriešino, - sakė Č.Banevičius. - Esą savo rankomis rajono žemių niekam neatiduosime."

Jo teigimu, šiuo metu rengiama rajono bendrojo plano korekcija, pagal kurią Klaipėdai būtų perduotas tik vadinamasis Purmalių-Kalotės trikampis. "Tai teritorija tarp Šilutės-Liepojos plento ir Liepojos gatvės Klaipėdoje, greta Danės upės, - pasakojo Č.Banevičius. - Dėl šio ploto atidavimo miestui rajono politikai sutaria."

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pritarė, kad mintis Purmalius ir pusę Kalotės kaimo atiduoti uostamiesčiui yra logiška. "Jau dabar ten gyvena tik klaipėdiečiai, tačiau savo reikalus turi spręsti Gargžduose, nors pro langus mato Klaipėdos universitetinę ligoninę, - sakė politikė. - Kol nebus atliktos plano korekcija ir kitos formalios procedūros, negalime net "paleisti" maršrutinio autobuso į tą teritoriją. Juk ji priklauso rajonui, o ne miestui."

J.Simonavičiūtė labai stebisi kategorišku Klaipėdos rajono politikų požiūriu į žvejų uostelį. "Jie iš pat pradžių ketino atmesti šį siūlymą, tačiau po ilgų diskusijų sprendimą atidėjo. Man pasirodė keista, kad šiais sunkiais laikais jie atsisako ne tik ES pinigų, bet ir galimybės įrengus uostelį atgaivinti Karklę bei gauti daugiau lėšų iš turizmo."

Dviračių takas - našta

Klaipėdos rajono administracijai taip pat sunkiai sekasi prižiūrėti už ES pinigus nutiesto dviračių tako Klaipėda-Palanga ruožą, einantį Pajūrio regioniniu parku, kuris taip pat yra Klaipėdos rajone. Dviratininkai stebisi, kad klaipėdiečiai ir palangiškiai sugeba puoselėti šio dviračių tako ruožus, einančius per jų administruojamas teritorijas, o Klaipėdos rajono administracijai nupjauti žolę šalikelėse ir nuvalyti patį taką atrodo nepakeliama našta.

Be to, įveikus Girulių mišką ir pravažiavus Olando kepurę dviračių takas tiesiog baigiasi. Dviratininkai priversti važiuoti keliu, jungiančiu Klaipėdą ir Karklę. Šiltuoju metų laiku automobilių eismas čia labai intensyvus.

Č.Banevičius pripažino, kad dviračių takas nebaigtas. Greta Karklės kaimą kertančio plento turėtų būti nutiestas atskiras dviračių takas. "Jei atvirai, mes vieni nieko negalime, neturime pinigų, - atsiduso tarnautojas. - Juk ne iš gero gyvenimo ir meras, ir aš pats ėjome nemokamų atostogų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"