TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūris išlydi kaprizingą vasarą

2012 08 29 7:38
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Vasaros sezoną baigiantis pajūris tuštėja. Dauguma vietos verslininkų skaičiuoja nuostolius ir svarsto, kaip ateityje reikės prisivilioti poilsiautojų, jei gamta vėl ims šokti nuolat besikeičiančių orų pasiutpolkę.

Ši vasara parodė, kad klimato kaita nėra vien mokslininkų pramanas. Labai karštus orus staiga keitė šalti, praūžė du galingi viesulai, pliaupė lietus, per dieną oro sąlygos keitėsi kaip kaleidoskope. Čia jau nebe tos vasaros, kai šilta, gali nieko negalvoti, nes klientų vis vien bus. Reikės pasiūlyti naujų pramogų, kitaip žmonės mieliau rinksis Turkiją, o ne mūsų pajūrį, kuriame dėl nenuspėjamų orų tiesiog nebegali tradiciškai leisti laiko paplūdimyje, maudytis, pramogauti lauke. Tokios mintys sukasi daugumos pajūrio verslininkų galvose.

Kai kurie jų suskaičiavo, jog nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos grynai "pliažinių" dienų tebuvo aštuonios. Tačiau Neringos šeimininkai džiaugiasi, kad prasti orai paskatino poilsiautojus rekordiškai gausiai lankyti įvairius kultūrinius renginius.

Daug vienadienių svečių

Ko gero, taikliausiai besikeičiantį šios vasaros sezono veidą atspindi tokia situacija: sinoptikai skelbia, kad Palangoje lyja, o iš tiesų kurorte šviečia saulė, arba priešingai.

Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos "Svetingas šeimininkas" vadovė Irena Švanienė teigė, jog šią vasarą iš poilsiautojų už nuomą neva teko imti tiek, kiek jie duoda, o ne kiek nori pats nuomotojas. "Net pasižymėjome tas dienas, kai buvo šilta ir švietė saulė. Tokių suskaičiavome aštuonias. Todėl šią vasarą itin daug buvo vienadienių poilsiautojų. Mums neliko nieko kita, kaip tik siūlyti mažesnes kainas. Prieš metus ar kelerius trivietis kambarys kainavo 150 litų už parą, šiemet prašėme 120 litų. Gali organizuoti kokių tik nori renginių, bet jei orai prasti, juo labiau - nenuspėjami, žmonės kurorte neužsibūna", - LŽ sakė I.Švanienė.

Pašnekovė prisiminė tik Mindaugo karūnavimo dieną vainikavusį ilgąjį savaitgalį ir savaitgalį po jo, kai Palanga išties ūžė nuo poilsiautojų gausos. "Tačiau dauguma žmonių rytą atvažiuodavo, o vakare išvažiuodavo. Manau, meškos paslaugą padarė ir politikai, ėmęsi skelbti apie antrąją krizės bangą. Gyventojai tapo atsargesni, mažiau išlaidauja. Užsieniečiai taip pat vis rečiau važiuoja į Palangą", - svarstė I.Švanienė.

Nuo rugsėjo apgyvendinimo įstaigų paslaugų kainos kris ir išsilaikys mažesnės iki kitų metų birželio. "Dvivietis tvarkingas kambarys, kuriame yra visi patogumai, kainuos 70-80 litų, o pas Palangos močiutes jau dabar galima apsistoti ir už 12 ir 20 litų, bet tai nakvynė sename name, be patogumų. Palangos valdžios rinktas pagalvės mokestis jokios neigiamos įtakos mums nepadarė. Žmonės tą litą už praleistą naktį mokėjo ir neprieštaravo. Skundėsi nebent išpuikę lietuviai turtuoliai, atvykę prabangiomis mašinomis", - ironizavo "Svetingo šeimininko" vadovė.

Nuo birželio iki rugpjūčio pagalvės mokesčio į kurorto iždą surinkta apie 300 tūkst. litų, iki metų pabaigos planuojama gauti 0,5 mln. litų. Kur konkrečiai bus investuojami šie pinigai, Palangos valdžia dar neapsisprendė. Bet jau dabar aišku, kad jie bus skirti kurortui reklamuoti, ne sezono laikotarpiu organizuojamiems renginiams finansuoti, infrastruktūrai gerinti.

Tokius sausakimšus paplūdimius šią vasarą buvo galima pamatyti itin retai.

Viliojo naujovės

Didžiausias krašto kurortas šiemet poilsiautojus pasitiko pasikeitęs, netrūko ir naujų pramogų pasiūlos. Buvo atidarytas nemokamas didelis vaikų parkas su laipynėmis, iki 122 metrų praplatinti paplūdimiai nuo Birutės parko iki Rąžės žiočių, pradėtas rekonstruoti beveik prieš dešimtmetį sudegintas kurhauzas, atnaujinta daug gatvių, pasodintas beveik hektaras gėlynų ir sukurta daug aplinką puošiančių gėlių kompozicijų.

Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šiemet kurorte daugiau dėmesio skirta saugumui. Policijos departamento statistika byloja, kad nusikalstamumas Palangoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo net triskart. "Džiugu, kad mūsų kurortą pamėgo ir 500 kilometrų pajūrio ruožą turintys latviai. Jie Palangą, o ne Jūrmalą, kaip patys teigia, renkasi dėl gerokai mažesnių kainų ir geresnio aptarnavimo", - LŽ sakė jis.

Šią vasarą poilsiautojams buvo pasiūlyta itin įvairių pramogų jūroje: nuo vienos valandos trukmės kelionės į atvirą jūrą laiveliu (20 litų žmogui), galynėjimosi su bangomis jas skrodžiant vandens motociklu (10 litų viena minutė), ekstremalaus pasiplaukiojimo ant pripučiamo čiužinio, tempiamo vandens motociklo, paskraidymo virš jūros tempiamu parašiutu iki išskirtinės skraidyklės. Ją rugpjūčio pradžioje įsigijo Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas. Aparato veikimo principas paprastas: žmogus apsivelka specialų hidrokostiumą su pritvirtintomis vandens žarnomis, kuriomis iš vandens motociklo yra purškiamas jūros vanduo. Galingos jo čiurkšlės kelia skraiduolį virš bangų iki 9 metrų, ir ekstremalas gali tiesiog skraidyti.

"Įrenginys atsiėjo apie 10 tūkst. litų. Tokio dar nebuvo. Tai naujiena Palangoje, žmonės būriais susirenka pažiūrėti, kaip poilsiautojas sklendžia virš jūros iki tilto. Vaizdas įspūdingas, bet ir pramogos kaina nemaža - 10 minučių kainuoja 200 litų", - LŽ pasakojo J.Pirožnikas.

Gelbėtojas kalbėjo, kad pasitvirtino ir kita naujovė - bangų mėgėjų zona prie gelbėjimo stoties, kur žmonės gali, net ir plevėsuojant raudonai vėliavai, maudytis apsirengę liemenes ir neužsitraukti nemalonės. "Tegul jau su liemenėmis ir mums stebint šokinėja per bangas negu skęsta. Paslauga nemokama, suskaičiavome, kad ja pasinaudojo daugiau kaip 700 poilsiautojų. Kitais metais dar vieną tokią zoną įrengsime Šventojoje", - atskleidė J.Pirožnikas. Beje, jo pavaldiniai kitą sezoną jūroje naudosis ir specialiais motoriukais su sraigtu, plukdančiais 15 kilometrų per valandą greičiu.

Vasaros nebuvo?

Paplūdimiuose dirbančius gelbėtojus, čia įsikūrusius verslininkus ir poilsiautojus šį sezoną labiausiai stebino gamtos išdaigos. J.Pirožnikas teigė, jog per 15 metų, kai dirba gelbėtoju, tokios ekstremalios vasaros neprisimenantis. "Mano manymu, vasaros apskritai nebuvo, balaganas kažkoks: tai karšta, tai šalta, lietus, vėl karšta... Žmonės buvo sutrikę. Paplūdimys vieną dieną - apytuštis, kitą - šimtai tūkstančių. Šią vasarą buvo išskirtinai daug vėjuotų dienų, didelis bangavimas, liūtys, škvalai. Ačiū Dievui, Palangoje nenuskendo nė vienas žmogus. Nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio 28 dienos išgelbėjome 48 asmenis, pernai - 72 per sezoną. Šiais metais ypač sustiprinome prevencinį darbą. Labai padėjo policija, gelbėtojai pasitelkė ir pačius poilsiautojus kovoti su girtaujančiaisiais paplūdimiuose", - kalbėjo J.Pirožnikas.

Palangoje gelbėtojų postai bus uždaryti rugpjūčio 31 dieną, išskyrus centrinę gelbėjimo stotį. Ji dirbs iki rugsėjo 15-osios.

Klaipėdos paplūdimiuose šiemet iki rugpjūčio 28 dienos išgelbėta rekordinis skaičius žmonių - 32 (pernai per sezoną - 16, užpernai - 12 poilsiautojų). Tačiau vienas asmuo nuskendo naktį prie neįgaliųjų pliažo, kitas rastas negyvas Smiltynėje. Jo mirties priežastį ekspertai dar tiria.

"Vasaros sezonas buvo labai sunkus dėl vėjuotų ir nepastovių orų. Žmonės atvykdavo į pajūrį ir nelaukdami, kol nurims vėjas, šokdavo į vandenį. Nepaisė nei raudonos vėliavos, nei pažymėtų duobių, nieko", - LŽ pasakojo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakkis. Uostamiesčio paplūdimiuose gelbėtojai dar budės iki rugsėjo 15 dienos.

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys LŽ tikino, kad vasara buvo rami dėl palyginti negausaus būrio poilsiautojų: iki rugpjūčio 28-osios užregistruoti tik 5 skendimo atvejai. Vienas žmogus nuskendo ne paplūdimio zonoje ir ne gelbėtojų darbo metu. "Centrinėje Nidos gelbėjimo stotyje budėsime iki rugsėjo 1-osios, Pervalkoje ir Preiloje - iki rugpjūčio 31 dienos, Juodkrantėje - iki rugsėjo 3-iosios", - informavo jis.

Šiemet Palangoje vandens atrakcijų mėgėjai sulaukė kelių naujovių, viena jų - ši neįprasta skraidyklė.

Klaipėda žada keistis

Uostamiesčio paplūdimiai vasaros sezoną pasitiko daug žadančiomis naujovėmis. Politikų reikalavimu pliažuose įsikūrusios lauko kavinės privalėjo teikti mokamas dušo (10 litų žmogui), daiktų saugojimo, tualeto paslaugas, buvo įrengta pirtelė, siūlyti mokami gultai ir skėčiai. Tačiau miesto valdžios idėjos patyrė fiasko.

Kaip teigė kelias kavines neįgaliųjų paplūdimyje ir Giruliuose turintis verslininkas Marius Junokas, visiškai nepasitvirtino dušų idėja. "Vandentiekio nėra, todėl buvome priversti pirkti ir vežti vandenį, kurio 18 litrų kainuoja 10 litų. Dušo kabinos su vandens žarnomis buvo įrengtos, bet jomis niekas nesinaudojo, juk Baltijos druskingumas ne toks kaip Viduržemio jūros. Užuot mokėjus pinigus, galima nusiprausti namie. Ir aš, ir kiti Klaipėdos paplūdimių verslininkai šį sezoną patyrėme nuostolių dėl prastų orų, ypač po škvalų", - LŽ pasakojo jis.

Viesulas sunaikino M.Junoko kavinę Giruliuose, o Melnragėje lietus nepataisomai sugadino vaizdo ir garso aparatūrą. Jo manymu, ateityje žemyninėje Klaipėdos dalyje verslininkams apskritai gali nebeapsimokėti išlaikyti kavinių paplūdimiuose. "Mielai norėtume pritraukti poilsiautojų siūlydami vandens pramogas kaip Palangoje, bet negalime dėl biurokratinių kliūčių, nes Klaipėdoje visur prie jūros, išskyrus nedidelį ir tuščią ruožą prie šiaurinio molo, negalima teikti vandens pramogų", - aiškino verslininkas.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tikino rimtai svarstysiantis galimybę keisti paplūdimius apibrėžiantį detalųjį planą ir pritaikyti juos vandens atrakcijoms. "Tačiau nesistengiame konkuruoti su Palangos paplūdimiais. Klaipėda nėra tipinis kurortas, pliažai - daugiau rekreacinė zona. Bet susėsti su paplūdimių verslininkais, tvarkytojais, planuotojais ir padiskutuoti, ar mums verta išskirti aktyvių vandens pramogų zonas, tikrai verta", - LŽ sakė jis.   

Neringą atranda kinai

Nidos kultūros ir informacijos centro "Agila" vadovybė LŽ pranešė, kad dėl vėsesnių orų intensyvus turistinis sezonas šiais metais buvo tik 2,5 mėnesio, kai paprastai jis trunka 3-4 mėnesius.

Nuo birželio "Agilą" aplankė apie 41 tūkst. turistų (9 tūkst. mažiau negu pernai). Šią vasarą teko išvysti kaip niekada daug turistų iš Azijos - Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos.

Pasak Neringos mero Antano Vinkaus, šį sezoną Neringą ypač pamėgo šeimos su mažamečiais vaikais. "Todėl pamatėme, kad trūksta jiems skirtų žaidimo aikštelių. Architektūros skyriui jau duota užduotis susipažinti su Lietuvoje ir Latvijoje esančių vaikų žaidimų aikštelių infrastruktūra ir pateikti siūlymus kitų metų vasarai. Per šiltąjį sezoną nebe pirmą kartą išryškėjo ir automobilių statymo problema, ypač Nidos gyvenvietėje, tad kelsime šį klausimą kitą vasarą. Turime suprasti, kad ramus poilsis, švarus oras nesuderinami su nereikalingu važinėjimu automobiliais ir jais užgriozdintomis gyvenvietėmis", - LŽ dėstė A.Vinkus.

Anot jo, kitą šiltąjį sezoną daugiau dėmesio bus skiriama poilsiautojų švietimui. Ši vasara parodė, kad žmonės dar nesuvokia, jog ilsisi UNESCO saugomoje teritorijoje, ir niokoja kopas.  

Šiemet Neringoje pradedama per visą Kuršių neriją einančio dalies dviračių tako rekonstrukcija. Nuo rugpjūčio 27 dienos jis visiškai uždarytas nuo Nidos gyvenvietės iki Preilos, vėliau bus uždarytas ir ruožas iki Pervalkos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"