TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūris nelaukia ratuotų turistų

2007 04 11 0:00
Dėl abejotino poilsiaviečių administravimo verslo pelningumo kempingus ratuotiems turistams turėtų steigti ne privatininkai, o savivaldybės.
Autoriaus nuotrauka

Lietuva nepasirengusi priimti nuosavais automobiliais į mūsų šalį atvykstančių turistų. Baltijos pajūryje tėra vienas jiems apsigyventi tinkamas kempingas.

Kempingų paslaugas teikiančios poilsiavietės netenkina net ir daugelio Lietuvos gyventojų. Verslininkams ši veikla neatrodo labai pelninga, todėl ja užsiimti nenaudinga. Ratuotų turistų atvežami pinigai taip pat nelabai domina savivaldybių valdininkų.

Eiliniai neringiškiai, šiltuoju metų laiku teikiantys apgyvendinimo paslaugas vasarotojams, juokauja: "Svarbiausia, kad turistas atvažiuotų, susimokėtų, ir iškart gali važiuoti atgal, užleisdamas vietą kitam." Panašus požiūris vyrauja ir Palangoje.

Kempingo nebeliko

Teritorijoje nuo Palangos iki Šventosios vasarą veikia kelios dešimtys poilsiaviečių, siūlančių apsistoti nameliuose ir palapinėse. Tačiau daugelyje jų nėra elementarių patogumų - vandens, elektros ar dušų. Gamtiniams reikalams atlikti pastatyti beveik niekada nevalomi vadinamieji biotualetai.

Prieš trejus metus į autoturistams skirtą, tačiau per kelis dešimtmečius nė karto nerekonstruotą Palangos kempingą atvyko keliasdešimt vokiečių turistų su kemperiais. Tačiau pamatę, koks servisas siūlomas toje poilsiavietėje, visi iki vieno apsisuko ir grįžo atgal į Nidą. Jie nutarė prarasti gerą pusdienį, sukarti dar beveik 100 kilometrų, tačiau sumokėjus daugiau gauti karšto vandens, elektros, švarius sanitarinius mazgus ir, pagaliau, saugumą. To turistus atbaidžiusio kempingo jau nėra. Jo vietoje puikuojasi prabangių vilų kvartalas.

Nuostolingas verslas

Į greitą investuotų lėšų grąžą besiorientuojantiems verslininkams naudingiau pajūryje valdomuose sklypuose pastatyti poilsiui skirtus apartamentus ir juos parduoti. Kasmet neįtikimais tempais kylančios būstų kainos Palangoje, Pajūrio regioniniame parke, Šventojoje ar Nidoje rodo, kad jų paklausa milžiniška. Keistai atrodytų verslininkas savo žemės sklype įrengęs modernų kempingą - investuoti reikia daug, o nauda... Todėl ir dygsta namukai pačiose įvairiausiose vietose - draustiniuose, kopose, miškuose.

Automobiliais keliauti mėgstantis vilnietis Rimgaudas Jokūbauskas įsitikinęs, kad dėl abejotino tokio verslo pelningumo kempingus ratuotiems turistams turėtų steigti savivaldybės.

"Taip yra visose Europos šalyse. Juk ne mokestis už nakvynę yra svarbiausia, o pinigai, kuriuos turistai palieka ilgiau viešėdami mieste. Todėl ten vadinamaisiais kemperiais ( nameliais su ratais) atvykusiems turistams leidžiama vieną naktį nemokamai praleisti bet kurioje aikštelėje mieste. O stovyklavietės yra municipalitetų nuosavybė", - sakė Jokūbauskas.

Pageidauja konkurencijos

Nidos kempingo savininkas Arūnas Burkšas džiaugtųsi, jei pajūryje kempingai būtų ne naikinami, o kuriami nauji: "Konkurencija yra geras dalykas, tačiau kiekvienam, ketinančiam pradėti panašų verslą, linkiu tik kantrybės. Aš tikrai žinau, kiek jos ir lėšų reikia tokiam sumanymui įgyvendinti."

Burkšas paneigė kalbas, esą Nidos kempingas nėra klasifikuotas. "Kiekviena apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga privalo būti klasifikuota žvaigždutėmis. Tik taip galėsi mokėti mažesnį pridėtinės vertės mokestį. Nidos kempingas turi tris žvaigždutes, tačiau, manau, ne jos lemia įstaigos lygį, o požiūris į klientą ir aptarnavimo kokybė", - pabrėžė jis.

Užtenka gamtos?

Kitokios nuomonės laikosi Pajūrio regioniniame parke, Karklės gyvenvietėje, veikiančios stovyklavietės "Žiogelis" savininkas Vilmantas Pielikis. Jo įstaigai žvaigždutės nereikalingos: "Pernai priėmėme turistus iš 32 pasaulio valstybių. Šiemet pirmieji keliautojai iš Vokietijos atvyko kovo pradžioje. Kadangi esame įsikūrę netoli jūros, turistams daugiau nieko ir nereikia. Jiems patinka mūsų natūrali gamta ir nedidelės kainos, tad jokių skundų dėl prastos aptarnavimo kokybės nesulaukėme. Juoba kad suteikiame galimybę prisijungti prie elektros tinklo, tiekiame vandenį, turime ir dušus, ir tualetus."

Vilnietis Jokūbauskas, automobiliais keliaujantis nuo 1976-ųjų, teigia, kad Lietuvoje tėra trys geri kempingai, kuriame ir lietuviai, ir užsieniečiai liks patenkinti gautos paslaugos kokybės ir už ją sumokėtos kainos santykiu: "Vienas jų Nidoje, antras - Trakuose, trečias - Molėtų rajone. Automobiliu esu išmaišęs visą Europą. Dar gūdžiais sovietiniais laikais su žiguliuku ir palapine bagažinėje apkeliavau visas Skandinavijos šalis. Yra tekę nakvoti įvairiuose kempinguose, net ir pačiuose paprasčiausiuose, tačiau visuose stebino švara ir tvarka. To tikrai nepasakysi apie daugumą Lietuvos kempingų."

Didžiausia problema - tualetai

Pasak Jokūbausko, Palangos ir kitų šalies vietovių kempinguose jį labiausiai atstumia nešvarūs tualetai. "Panašių stovyklaviečių yra ir Europos šalyse, tačiau ten biotualetai švarūs, į juos malonu įeiti. O mūsų pajūryje nuo jų sklinda toks kvapas, kad net prieiti neįmanoma. Todėl nieko nuostabaus, kad ir aplink palapines bei automobilius lieka poilsiautojų paliktų "minų", - kalbėjo keliautojas.

Jam taip pat labai užkliuvo Lietuvos verslininkų taikoma kainų politika: "Atkreipiau dėmesį, kad vadinamaisiais kemperiais atvykusiems poilsiautojams galioja visai kitos, daug didesnės kainos. Vyrauja toks principas: jei užsisakai namuką ar tik vietą palapinei, esi varguolis, o jei atvyksti vadinamuoju kemperiu, nuo tavęs galima tris odas nulupti."

Palangoje - dar negreitai

Klaipėdoje apie šiuolaikiško kempingo statybas pradėta galvoti dar prieš aštuonerius metus. Šių metų pabaigoje turėtų prasidėti jo statybos, kurios būtų baigtos kitų metų vasarą. 2000-aisiais buvo patvirtintas detalusis kempingo Giruliuose planas. Pagal jį 2,8 hektaro teritorijoje numatoma pastatyti 15 namelių, įrengti 15 aikštelių nameliams su ratais, 20 - palapinėms. Čia taip pat būtų sporto, vaikų žaidimo aikštelės, tualetai, dušai, bendrojo naudojimo, maisto gaminimo patalpos. Namelius svarstoma šildyti ir žiemą, kad būtų pratęstas sezonas - norinčiųjų pailsėti prie jūros ar paslidinėti atsiranda ir žiemą.

Šiai poilsiavietei įrengti Klaipėda gavo 2,238 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos fondų. Dar 395 tūkst. litų skirs uostamiesčio savivaldybė. Miesto administracijos tarnautojai pripažįsta, kad kempingų pajūryje labai trūksta, o esami nelabai atitinka tokio tipo objektams keliamų reikalavimų.

Palangos savivaldybėje kempingo statyba patikėta Architektūros skyriui, kuris turėtų parengti detalųjį šio objekto Nemirsetoje planą. Žinant, kad Klaipėdoje nuo detaliojo plano patvirtinimo iki realių statybos darbų praėjo 7 metai, galime apskaičiuoti, kada šiuolaikišką kempingą turės didžiausiu šalies kurortu vadinama Palanga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"