TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pajūryje permainingi ir aplinkosaugos vėjai

2006 10 03 0:00
Prie Klaipėdos pastatyta didžiulė plastiko gamykla "Klai-PET" tapo šalies aplinkosaugos vadovų galvos skausmu.
LŽ archyvo nuotrauka

Leidę statyti uostamiestį teršiančią įmonę, plastiko dvoką valdininkai užuodė tik po pusmečio

Aplinkos apsaugos inspektoriai pastaraisiais mėnesiais dažnai lanko prie Klaipėdos pastatytą plastiko granulių gamyklą "Klai-PET" (KP). Tai viena didžiausių šios žaliavos, iš kurios štampuojami plastikiniai gėrimų buteliai ir kitokios pakuotės, gamintoja Europoje - šiemet čia planuojama pasiekti 750 milijonų litų apyvartą.

Gamykloje sumontuota vokiška įranga, dirbama pagal vokiečių technologiją. Žaliavų plastikui gaminti - tereftalio rūgšties ir monoetilenglikolio - atsivežama iš užsienio, tikinama, kad jos yra visiškai saugios.

Kai ši įmonė prieš metus buvo atidaryta, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Austrijos vicekancleris, mūsų šalies politikai, mat tada šią gamyklą stačiusią akcinę bendrovę "Nemuno banga group" (NBG) valdė garsi Austrijos investicinė grupė "Petrochemical Holding". Pagrindinį NBG akcijų paketą turėjo verslininkas Arvydas Juozeliūnas, ėmęsis plastiko verslo po karjeros Finansų ministerijoje.

Dabar plastiko granulių gamykla priklauso uždarajai akcinei bendrovei "Neo Group" (NG), kurios akcininkų pavardės neviešinamos, tik žinoma, kad vienas pagrindinių akcininkų - rusas iš Maskvos.

Koją pakišo medikai

Praėjus pusmečiui po gamyklos atidarymo, Aplinkos ministerijos pareigūnai jos teritorijoje aptiko teršalų kiek daugiau, negu leidžiama. Įmonei buvo pateiktas 10 litų ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti.

Nepaisydamas šios juokingos sumos, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas televizijoje pareiškė, jog gamyklos veikla bus sustabdyta. Jo žodžiai buvo ne be pagrindo - netrukus aplinkosaugininkai nustatė KP daugiau taršos šaltinių ir jai buvo pateikti 1500 bei 6000 litų ieškiniai.

Tačiau paaiškėjo, jog šalies gamtosaugos vadovui greitai įveikti jau sustiprėjusią KP vargu ar pavyks. "Paprašėme Sveikatos apsaugos ministeriją paaiškinti, ar KP teršalai nekenkia žmonių sveikatai. Jei būtume gavę teigiamą atsakymą, būtume turėję teisę sustabdyti įmonę nedelsdami. Bet medikai informavo, jog tokia teršalų koncentracija, kokia nustatyta KP, tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai nekelia", - sakė Aplinkos ministerijai pavaldžios Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras Daubaras.

Aplinkos ministerijai teko pasitenkinti nurodymais gamyklai inventorizuoti visus taršos šaltinius ir nutraukti ją, pagerinti stebėseną, koreguoti techninį projektą bei iki spalio 20 dienos pasirūpinti nauju plastiko gamybos leidimu.

Tobulina įrenginius

KP valdanti bendrovė pasikvietė Didžiosios Britanijos RPS laboratorijos specialistus. Po britų tyrimo gamyklos direktorius Andrius Pečkys tvirtino, esą RPS nustatė, jog teršalai įmonės teritorijoje ir už jos ribų neviršija nustatytų Lietuvos higienų normų.

Be to, užsieniečiai aptikę, kad orą teršia šalia KP esančios akcinės bendrovės "Klaipėdos keliai" asfaltbetonio bazė. Teršalų atsklinda ir nuo greta esančio kelio Klaipėda - Šilutė bei akcinės bendrovės "Klaipėdos vanduo" biologinių valymo įrenginių.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Daubaro duomenys kitokie. "Britų laboratorija apskaičiavo, kad KP išmeta į aplinką teršalų 20 procentų daugiau, negu leidžiama. Aplinkos ministerija leido šiai gamyklai išmesti į aplinką per metus ne daugiau kaip 164 tonas teršalų, o gamykla išmeta beveik 200 tonų. Iš vieno teršalų šaltinio teršiama net 50 kartų daugiau, negu leidžiama", - vardijo Daubaras.

Pasak jo, jeigu KT neįvykdys aplinkosaugos nurodymų, bus stabdomas jos veiklos leidimas. Tuo atveju gamtai padaryta žala būtų skaičiuojama jau už visus beveik 200 tonų jos išmetamų į aplinką teršalų, ir sankcijos būtų didelės.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Aušra LŽ informavo, jog KT jau pateikė derinti naujo įmonės techninio projekto aplinkosaugos dalį, patobulino kai kuriuos įrenginius ir jie aplinką teršia mažiau.

Valdžią užbūrė pažadai

Tačiau kur toks principingumas buvo anksčiau? Beveik dvejus metus klaipėdiečiai ir uostamiesčio pašonėje įsikūrusio Rimkų kaimo gyventojai maldavo Klaipėdos savivaldybę, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijas bei kitas valdžios institucijas neleisti statyti uostamiestyje plastiko gamyklos, nes jau tada ir vaikams buvo aišku, jog kaitinamas plastikas teršia aplinką, be to, toje miesto vietoje ir taip sukoncentruota daug pramonės įmonių.

Gal vaikams tai ir buvo aišku, tačiau - ne valdininkams. Susivilioję verslininkų pažadais, esą atsiras daug darbo vietų ir lėšų miestui tvarkyti, bei pabūgę grasinimų, jog, negavus leidimo šioje vietoje, plastiko gamyba bus perkelta į Latvijos miestą Ventspilį, uostamiesčio savivaldybės ir Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijų valdininkai plastiko įmonės statybai Klaipėdoje pritarė.

Aplinkos ministerijos sekretorius net dalyvavo verslininkų konkurso komisijoje, kuri verslininką Juozeliūną išrinko geriausiu metų vadybininku. Argumentas - esą jo statoma gamykla "pretenduoja patekti į didžiausių Europos PET žaliavos ir ruošinių penketuką". Aplinkos ministerijos atstovas toje komisijoje buvo vienintelis valstybės pareigūnas tarp verslininkų.

Pastačius gamyklą, įvyko verslo pasaulyje tokiais atvejais dažna permaina - buvo pakeistas ir bendrovės pavadinimas, ir savininkai. Juozeliūnas pardavė savo akcijas naujiems šeimininkams.

Neoficialias versijas atmetė

Nenuostabu, kad pastaruoju metu pasikeitusi aplinkosaugininkų laikysena dėl KP sukėlė įvairių žiniasklaidos spėlionių. Gal naujieji bendrovės šeimininkai ne tokie dosnūs politikams kaip buvusieji? "Bendrovė "Neo Group" niekada nefinansavo ir nefinansuos jokios politinės partijos ar atskirų politikų", - tarsi patvirtindamas šį spėjimą pareiškė KP vadovas Pečkys.

Kai kurie LŽ šaltiniai pateikė ir dar vieną versiją - esą naujieji gamyklos savininkai liko skolingi Juozeliūnui ir šis paprašęs skolininkus "paspausti".

Tačiau Pečkys buvo paslaptingas. "Galiu pasakyti tik tai, kad neseniai su Juozeliūnu sudarėme taikos sutartį", - mįslingai kalbėjo KP direktorius, iki atėjimo į verslą vadovavęs šalies Vadovybės apsaugos departamentui. Tą patį LŽ patvirtino ir buvęs KP savininkas Juozeliūnas.

Aplinkos ministras Kundrotas pareiškė nei šį verslininką pažįstąs, nei politikos ar verslo užsakymus vykdąs. Gamtos sergėtojų vadovai pasikeitusią aplinkosaugos poziciją teisino objektyviomis priežastimis. "Vietos aplinkosaugininkai ir medikai iš pradžių su šia problema nesusitvarkė", - apgailestavo Kundrotas. "Kol nauja įmonė pasiekia projektinį pajėgumą ir paaiškėja, kur ir kiek teršiama, praeina ne vienas mėnuo", - aiškino Daubaras.

Teks derinti su gyventojais

Šalies Aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Daubaro teigimu, NG turės iš naujo gauti aplinkosaugos leidimą gaminti plastiką, tad teks ne tik ištaisyti projektavimo, technologijos ir gamybos klaidas, bet ir gauti vietos gyventojų pritarimą.

Tai gali būti nelengva. Juo labiau jog gamykla dabar nori paleisti antrąją gamybos liniją, kuri padvigubintų įmonės pajėgumą, ir netgi pradėjo planuoti trečiąją liniją. "Bendrovė jau prašė leisti išbandyti antrąją liniją, tačiau nesutikome, kol nebus ištaisyti pirmosios trūkumai", - sakė Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Aušra.

Pasak Aušros, nors teršalų įmonės teritorijoje ir už jos ribų buvo aptikta nemažai, iki šiol neįrodyta, kad jie kenkia įmonės darbuotojams ir vietos gyventojams. "Mums daug kas skambina, jog užuodžia kaitinamo plastiko dvoką. Tačiau ar jis blogina žmonių sveikatą, nežinome. Tam reikėtų nuolatinių tyrimų Rimkų gyvenvietėje ir kitur, o jie kol kas neatliekami", - neslėpė uostamiesčio aplinkosaugininkas.

Aplinkosaugai nelengva priešintis naujų įmonių iniciatoriams ir projektuotojams. "Mes suprantame, kad plastiko gamykla nėra tas pats kaip duonos kepykla, tačiau privalome vadovautis normatyvais, o juose apie bjaurų kvapą, psichologinį poveikį žmonėms ir panašius sunkiai išmatuojamus dalykus nekalbama", - sakė Aušra.

Jo nuomone, tokios pramonės plėtrai kur kas veiksmingiau galėtų pasipriešinti politikai, pavyzdžiui, savivaldybės taryba. "Klaipėdos savivaldybė galėjo vetuoti ir pirmąją, ir antrąją KP gamybos liniją, tačiau to nepadarė", - priminė departamento direktoriaus pavaduotojas.

Jo didenybė plastikas

Vakarų šalyse gimusi plastiko mada ten vis mažiau populiari. Žmonių protestų spaudžiami, jo gamintojai šį verslą perkelia į ne tokias civilizuotas šalis, kur aplinkosauga ir žmonių teisėmis rūpinamasi dar menkai.

Lietuvoje ši mada rado puikią dirvą. Per pastaruosius keliolika metų buvo faktiškai likviduota gamtos neteršusi tvarka, kai gėrimai buvo fasuojami į stiklo butelius, o šie vėliau būdavo superkami.

Apsukrūs naujieji verslininkai ir abejingi valdininkai ant altoriaus iškėlė plastiką. Per trumpą laiką buvo pristatyta plastiko žaliavos ir pakuočių gamyklų, ir dabar plastikiniais buteliais, pakuotėmis ir kitais plastiko gaminiais nusėta šalies gamta. "Einame į susinaikinimą", - pranašavo Klaipėdos gamtosaugininkas Aušra.

Be abejo, gerai, jog aplinkosaugininkai bent dabar per didinamąjį stiklą pažvelgė į plastiko gamybą šalyje. Liaudies posakis byloja: "Geriau vėliau, negu niekada". Tačiau ar ne per brangiai kainuoja kai kurių klaidų taisymas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"