TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pakelių medžiai glemžiasi žmonių gyvybes

2012 05 29 8:09

Pareigūnai skelbia šiurpią statistiką: šiemet daugiau kaip trečdalis avarijų įvyko automobiliams atsitrenkus į pakelės medžius. Todėl nuolat kyla diskusijos: ar reikia nugenėti visas pakeles, ar vis dėlto vertėtų pagalvoti ir apie gamtos saugojimą.

Pakelėse augantys medžiai kertami jau keleri metai, tačiau vis dar gausu kelių, ypač rajoninių, kur pakelėse medžiai tebešlama. Policijos pareigūnai teigia, kad jų turi nebelikti. Avarijų, kuriose atsitrenkus į pakelės medžius žūsta žmonės, nemažėja.

Kraupi statistika

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla praėjusią savaitę davė nurodymą atlikti analizę, kiek įvyko avarijų, kur "kalti" medžiai. Ji iškalbinga. Šiemet iki gegužės 1 dienos iš viso karšte įvyko 134 avarijos. Jose žuvo 20 žmonių, sužeista - 163. Iš jų 47 eismo įvykiai - automobiliui atsitrenkus į medį. Tai sudaro 35 proc. visų avarijų. Atsitrenkę į medį žuvo 11 žmonių, dar 57 sužeisti.

R.Požėla situaciją komentavo griežtai. "Tai pačios pavojingiausios avarijos - rėžėsi į medį ir turime žuvusįjį", - LŽ sakė jis.

Lietuvos kelių policijos valdybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius LŽ teigė, kad kaip pareigūno jo nuomonė vienareikšmiška, medžių pakelėse turi nelikti. Pasak jo, jau vien ko vertas Lenkijos pavyzdys. Ten visi rajoniniai keliai apsodinti liepomis, jų niekas nekerta. "Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad lenkai iš pakelių sudaužytus automobilius šimtais tempia. Situacija, žinoma, gana sudėtinga. Medžių beatodairiškai naikinti irgi negalima. Tačiau jei jau medis ar laja "įsibrovę" į kelio juostą, reikalaujame jį nukirsti", - sakė kelių policijos vadovas.

Jo žodžius patvirtina kraupi statistika. Per trejus metus automobiliams atsitrenkus į pakelės medžius žuvo net 87 žmonės, 2008 metais atsitrenkė ir žuvo 26, 2009-aisiais - 36, 2010 metais - 25 žmonės.

Ne visada kaltas neatsargumas

Medžius visame krašte pakelėse kirsti turi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Ji tuo reguliariai ir užsiima, dažnai sukeldama gyventojų ir aplinkosaugininkų nepasitenkinimą. Tačiau LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas LŽ teigė, kad medžiai nėra beatodairiškai naikinami. "Visuomet medžių kirtimą deriname su seniūnijomis, savivaldybėmis, aplinkosaugininkais. Nėra taip, kad kur užsimanę, ten ir iškertame. Tai darome tik kritiniu atveju, kai kitos išeities nebėra", - LŽ sakė N.Abukauskas. Pasak jo, medžių tikrai negalima palikti, jei jie taip išlenda į kelio juostą, kad nebeįmanoma sutvarkyti dangos pakraščių. Arba jei medis stovi taip arti kelio, kad nėra kaip pastatyti atitvarų. "Jei atitvarus pastatysi kone priglaudęs prie medžio, iš jų kaip iš apsaugos priemonės nebus jokios naudos", - sakė skyriaus vedėjas.

Pasak G.Aliksandravičiaus, klaidinga manyti, kad visada tokiais atvejais kaltas vairuotojų neatsargumas. "Eismo sąlygos kartais būna sudėtingos, automobilį gali sumėtyti, jis gali tapti nebevaldomas. Neretai tokiais atvejais ir trenkiamasi į pakelėje esančią kliūtį", - aiškino jis.

Specialistų teigimu, net ir nedideliu, 80 km/val. greičiu važiuojantį automobilį gali sumėtyti, jei vienoje kelio pusėje ledas, o kitoje -asfaltas. Nuslydęs ir šonu atsitrenkęs į medį automobilis deformuojasi, smūgis prilygsta šuoliui iš aštunto aukšto ant žemės. Jei važiuojama 60 km/val. greičiu, smūgio stiprumas prilygsta šuoliui iš šešto aukšto. Užsienio šalyse, kur leistinas greitis - 90 km/val., prie pat važiuojamosios kelio dalies niekur nepamatysite medžių. Europoje apskritai egzistuoja praktika medžius sodinti tolėliau nuo kelio. Tačiau, kaip teigė N.Abukauskas, Lietuvoje tai padaryti sudėtinga. "Yra labai daug kelių, kur privačios valdos riba yra visai prie pat kelio juostos. Todėl medžių sodinimą reikia derinti su žemės savininku", - sakė jis.

Protingi kompromisai

Šiemet vasario mėnesį kilo tikras skandalas, kai Jurbarko rajone prie Smalininkų miestelio buvo iškirsta unikali ilgiausia ir seniausia ąžuolų alėja Lietuvoje - valstybės saugomas gamtos paminklas. Buvo nukirsti 108 ąžuolai ir už ąžuolų alėjos besidriekianti beržų alėja. Gyventojai pasipiktino, kad sunaikintas unikalus istorinis paveldas, juolab kad šiuo keliu jau keli dešimtmečiai nevyko intensyvaus eismo, visas judėjimas buvo nukreiptas naujuoju krašto keliu.

"Vienareikšmiško supratimo, kaip tokiu atveju elgtis, nėra. Juridiškai viskas teisėta - kelių direkcija disponuoja medžiais. Be to, vis dėlto žmogaus gyvybė yra svarbiausia, tai prioritetas. Tačiau kartais kirsti ąžuolą tiesiog ranka nepakyla", - LŽ sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Pasak jo, abipusiu susitarimu yra pavykę išsaugoti nemažai vertingų medžių. Prieš porą metų Alytaus regione irgi buvo kertami ąžuolai, tačiau įsikišus aplinkosaugininkams ir visuomenei kai kurie jų buvo išsaugoti. Pavyko išsaugoti ir unikalų vadinamąjį Bergo ąžuolą. Jį matė kiekvienas, važiavęs autostrada Vilnius-Kaunas. Medis auga tiesiog vidury autostrados, skiriamojoje juostoje. Saugumo sumetimais jis buvo aptvertas tvorele.

"Apsaugoti žmogaus gyvybę svarbiausia, tačiau suradus protingą kompromisą galima išsaugoti ir vertingus medžius. Ko gero, tokia ir yra vienintelė išeitis", - sakė L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"