TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pakibę ir pinigai, ir Darbo kodeksas

2016 09 06 6:00
Prieš naująjį DK yra protestavusios profsąjungos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už Europos Sąjungos (ES) paramos pinigus sukurtas socialinis modelis ir viena svarbiausių jo dalių – naujasis Darbo kodeksas (DK) – atsiėjo daugiau kaip 1 mln. eurų. Pinigai išleisti, o rezultato šiemet gali ir nebūti. Atmesti prezidentės veto Seime neužtenka balsų, tad batalijos dėl naujojo DK, regis, gali tęstis ir kitąmet.

Jau kurį laiką verslo atstovai skelbia, kad dauguma parlamentarų rudenį naujojo DK palaiminti nenori, nes baiminasi, kad tokiu atveju rinkėjai balsuos prieš juos. Todėl ir premjeras Algirdas Butkevičius, pernai ir šiemet gana tvirtai kartojęs, kad Lietuva turės naująjį DK, pakeitė toną. Prasidedant Seimo sesijai valdančiųjų viršūnėlės apie tai, kad kurį laiką liks senasis, dabar galiojantis DK, kalba kaip apie tikėtiniausią variantą.

Kūrė trejus metus

Tačiau čia pat dalis politikų primena, kad socialinis modelis kainavo nemažai pinigų. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai neoficialiai retsykiais užsimena, kad nepriėmus naujojo DK dalį už jo rengimą sumokėtų pinigų gali tekti grąžinti.

Socialiniam modeliui rengti išleista 1 mln. 23 tūkst. eurų. Iš jų 869 tūkst. eurų yra ES paramos dalis. Nors dauguma socialinio modelio įstatymų šiemet buvo priimta, vieną svarbiausių – DK – iki šiol gaubia nežinia.

ES struktūrinės paramos informacinėje sistemoje skelbiama, kad projektas pradėtas 2013 metų rugpjūtį, o baigtas 2015-ųjų rugpjūtį. Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotoja Audronė Ališauskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad projekto metu numatyta įgyvendinti veikla atlikta, taigi pastabų dėl to neturėtų būti.

„Projekto tikslas – sukurti socialinį modelį – yra pasiektas, tad pagrindo manyti, kad projekto vykdymui skirtos lėšos turėtų būti grąžintos, nėra“, – vakar tikino A. Ališauskienė. Projekto metu įsipareigota sukurti Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį, taip pat parengti darbo santykius reglamentuojančio teisės akto projektą. Apie realų teisės aktų veikimą nekalbama.

Mini 2018-uosius

Parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas po vakar vykusio pasitarimo pas Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę aiškino, kad susirinkęs Seimas tiesiog elgsis pagal statuto reikalavimus: iš pradžių turės apsispręsti, ar pradeda svarstyti prezidentės siūlomas DK pataisas, ar jos veto atmeta.

Skaičiuojama, kad atmesti prezidentės veto Seime nepakaks balsų. Tam reikia bent 71 Seimo nario balso, o naujojo DK šalininkų gretos rinkimų kampanijos laikotarpiu dar labiau aptirpo. Todėl ir patys politikai, ir verslininkų atstovai užsimena, kad kurį laiką Lietuva gyvens su senuoju DK.

„Nauju DK greičiausiai užsiims naujas Seimas ir nauja valdančioji dauguma. Taigi gruodžio mėnesį. Naujoji dauguma, ypač jei dar ir naujos partijos ateitų, norės peržiūrėti DK. Tad tokiu atveju jis gali būti baigtas svarstyti 2017 metais, o įsigalioti – nuo 2018 metų“, – svarstė darbdavių atstovas Trišalėje taryboje Gediminas Rainys.

Politologai, vertindami valdančiųjų elgesį dėl naujojo DK, dabar jį sieja su rinkimų laikotarpiu. Esą socialdemokratai nesuinteresuoti likus mėnesiui iki rinkimų eskaluoti darbo santykių liberalizavimo. Socialdemokratų lyderis premjeras A. Butkevičius yra tapęs socialinio modelio veidu. Jis tebekartoja, kad liberalesni darbo santykiai neišvengiami, skelbia, jog darbo santykių reforma pagerins Lietuvos konkurencingumo reitingus.

Politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad socialinio modelio įstatymai buvo priimti valdančiosios koalicijos ir dalies opozicijos atstovų balsais. Tačiau neabejojama, jog socialdemokratų oponentai skelbs, kad už darbuotojų padėties pabloginimą atsakingi būtent socialdemokratai.

Kritika – nuo pat pradžių

Socialinio modelio, ypač DK, kūrimą visus trejus metus lydi nesklandumai. 2013 metais „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės vadovaujama SADM vėlavo paskelbti konkursą, derėjosi dėl kainos, kol galiausiai tik 2014 metų vasarį su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Atmetusi pirmąjį VU pasiūlymą – paslaugas suteikti už kiek daugiau nei 1 mln. eurų, ministerija po kurio laiko nusileido ir neskelbiamo pirkimo būdu jas įsigijo už 913 tūkst. eurų.

Antai Valstybės kontrolė, pernai atlikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos auditą, pareiškė, kad buvo per mažai apklaustų galimų paslaugos teikėjų, neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo dokumentuose nenumatytos teisės derėtis dėl pasiūlymo kainos perkant paslaugą neskelbiamo pirkimo būdu.

Šalies vadovės vetuotas DK – tik viena iš socialinio modelio, apimančio darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformas, dalių. „Brangiai pirktas pasiūlymų kratinys“, – taip pernai mokslininkų parengtą modelį yra pavadinusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Šių metų liepą ji DK vetavo ir jam pasiūlė 22 pataisas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"