TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paklus matematikos taisyklėms?

2009 07 07 0:00
A.Vrubliausko teigimu, valdininkų skaičių reikėtų apriboti, bet tai turi būti daroma išanalizavus realią situaciją.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vyriausybės kabinetuose rengiamos Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisos, pagal kurias savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius turėtų priklausyti nuo tarybos narių skaičiaus. Kai kurioms rajonų savivaldybėms iš darbo tektų atleisti pusę darbuotojų.

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Gintaro Kalinausko iniciatyva parengtos Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pataisos buvo atsidūrusios ant Vyriausybės darbo stalo. Šios pataisos nustatytų savivaldybėms didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičių, atsižvelgiant tik į tai, kiek konkrečios savivaldybės taryboje yra narių. Pagal tai savivaldybės skirstomos į 5 grupes. Daugiausia darbuotojų būtų leidžiama turėti didžiųjų miestų savivaldybėms, o daugumos rajonų savivaldybių būtų priskirtos ketvirtajai ar net penktajai grupei. Jose darbuotojų negalėtų būti daugiau nei 171 ar 90, nors dabar realiai jų yra kur kas daugiau. Taip Vilkaviškio rajono savivaldybei tektų atsisveikinti su beveik 90 darbuotojų, Marijampolės - 15, Pasvalio - 100, Ignalinos - 50. Vadovaujantis tuo pačiu kriterijumi Panevėžio savivaldybė papildomai į darbą galėtų priimti dar apie pusšimtį tarnautojų.

Priglaudė kiemsargius, valytojas

"Žmonių negalime išvyti į gatvę, turėsim perkelti dirbti į naujai įsteigtas įstaigas, nes be jų neišsiversime", - LŽ teigė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Tarp dabar laisvai samdomų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų - ir 11 Pasvalio gatves valančių kiemsargių, įvairiose įstaigose katilines kūrenančių kūrikų, valytojų, teritorijų, kapinių priežiūros darbininkų. Jie dirba ne tik pačiame Pasvalyje, bet ir seniūnijose. "Seniūnijoms išlaikyti kūrikus ar teritorijų priežiūros darbininkus kur kas pigiau nei šiems darbams samdyti privačias įmones. Vienoje seniūnijoje jau bandėme įkurti viešąją įstaigą - Kričino komunalinį ūkį. Seniūnija buvo paslaugų pirkėja. Tačiau tos paslaugos mums atsiėjo kur kas brangiau, nei tą patį būtų darę seniūnijos darbuotojai. Į jų kainą reikėjo įskaičiuoti ne tik darbininkų, bet ir buhalterės, direktoriaus atlyginimus, todėl tokių eksperimentų atsisakėme", - sakė G.Gegužinskas.

Ignalinos rajono mero Bronio Ropės teigimu, iš savivaldybių administracijų dalį darbuotojų perkėlus į savivaldybės įkurtus socialinių, komunalinių paslaugų, laisvalaikio centrus išlaidos išaugtų ir dėl didėjančio pridėtinės vertės mokesčio. B.Ropė sakė, kad ne vien savivaldybės taryba nustato, kokie etatai ir kiek jų turi būti savivaldybės administracijoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymu kiekvienoje seniūnijoje dirba ir po socialinį darbuotoją valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti. Lėšų jų atlyginimams skiriama iš valstybės biudžeto. Tačiau pats etatas priskirtas savivaldybės administracijai.

"Negalima visko skaičiuoti, vertinti tik pagal matematikos taisykles. Aiškinama, kad tokiais įstatymų pakeitimais norima suvienodinti savivaldybes. Tačiau kur kas paprasčiau vietoj savivaldos įkurti Vyriausybei pavaldžius vykdomuosius komitetus. Ir diskutuoti nereikės", - piktai kalbėjo B.Ropė.

Tiki sveiku protu

Dar birželio pabaigoje, kai Vyriausybės posėdyje buvo svarstomi premjero patarėjo G.Kalinausko parengti įstatymų projektai, paaiškėjo, kad jie nėra suderinti su Lietuvos savivaldybių asociacija. Jos atstovus papiktino centrinės valdžios užmojai kištis į savivaldybių veiklą.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, pirmiausia įtarimų kyla, ar tokie įstatymų pakeitimai neprieštarauja jau galiojantiems teisės aktams. "Mūsų nuomone, jie gali prieštarauti ne tik Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos savivaldos chartijai. Todėl tokiems siekiams nepritariame. Manom, kad centrinei valdžiai nekorektiška kištis į savivaldos reikalus. Jei Seimui bus pateikti tokie įstatymų projektai, prašysime jiems nepritarti. Viliuosi, kad sveikas protas nugalės", - teigė A.Vrubliauskas. Jis stebėjosi, jog rengiant įstatymų pakeitimus nebuvo atsižvelgta į skirtumus, kokia tai - miesto, rajono ar "žiedinė" - savivaldybė.

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė LŽ teigė, kad Vyriausybė pavedė ministerijai parengti naują įstatymų pakeitimų koncepciją. "Iki liepos 20 dienos Vyriausybei turime pateikti naujus projektus, kuriuose jau būtų atsižvelgta į kitokius kriterijus, nustatant maksimalų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių savivaldybėse", - teigė V.Kiburytė. Šiuos pakeitimus jie turės suderinti ir su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Asociacijos viceprezidentas A.Vrubliauskas sakė, kad jie nėra nusiteikę prieš bandymus įstatymais nustatyti didžiausius leistinus savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius. Tačiau prieš ruošiant įstatymų projektus reikėtų išanalizuoti savivaldybių patirtį, situaciją jose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"