TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Palengvintas lietuvių kalbos egzaminas prieštaravo konstituciniam lygybės principui

2013 06 18 15:58
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Įsakymą dėl egzamino pasirašęs ministras Dainius Pavalkis džiaugiasi teismo sprendimu.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Siekdama tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgusi į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

"Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas", - paskelbė teismas.

D.Pavalkis džiaugiasi

Dainius Pavalkis. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pozicija, jog palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, padės jį suvienodinti visiems abiturientams.

"Labai geras sprendimas, man padės, nes šitas sprendimas pasako dar kartą, užtvirtina tai, kas yra mūsų strateginis tikslas - kad visi Lietuvos jaunieji piliečiai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikytų tokį patį, kaip kad yra mūsų kaimyninėse šalyse, kaip yra daugumoje Europos šalių", - BNS sakė ministras.

G.Steponavičius: žala yra padaryta

Atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios lietuvių kalbos egzamino tvarkos turi prisiimti koalicinė Vyriausybė, pasidavusi vienos iš politinių partnerių (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - BNS) spaudimui, teigia Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

"Ypatingo džiugesio dėl tokio sprendimo nėra, nes buvo pakankamai akivaizdu, kad tai yra plikas politinis sprendimas, nepagrįstas nei jokiais ekspertiniais vertinimais, nei realia situacija pagal tautinių mažumų moksleivių valstybinės kalbos mokėjimo lygį. Aišku, kad žala šiųmetiniams abiturientams yra padaryta, nes nuo šito vienintelio privalomo egzamino stojant į aukštąsias mokyklas priklauso, kiek yra užtikrintos lygios galimybės abiturientams stoti į universitetus ir kolegijas Lietuvoje", - BNS antradienį sakė G.Steponavičius.

"Kadangi sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo pirmos dienos, šių metų situacija nebus pakeista ir elementarus įpareigojimas šios ministerijos vadovybei ir koalicijai - kuo greičiau koreguoti teisės aktus, kad jie būtų suderinti tiek su Konstitucija, tiek su Švietimo įstatymu. Ir be abejo, atsakomybę už tokį bravūrišką kavaleristinį, jau faktiškai likus keliems mėnesiams iki sesijos pradžios, teisės aktų keitimą tenka šiai koalicijai ir visų pirma tiems, kurie nusileido nepagrįstam vienos iš koalicijos partnerių spaudimui", - teigė G.Steponavičius.

Pasak jo, pats švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis buvo pripažinęs, kad sprendimas rengti palengvintą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams yra politinis veiksmas.

"Pats ministras buvo pripažinęs, kad tai yra politinis, o ne ekspertų išvadomis grindžiamas sprendimas, ir jis buvo tiesiog bejėgis koalicijos padiktuotų sprendimų įkaitas. Man gaila, kad ministras neparodė stuburo šioje situacijoje. Bet šiuo atveju atsakomybė tenka pačiai koalicinei Vyriausybei, kuri negalvodama apie pasekmes daro tokius neatsakingus sprendimus", - teigė G.Steponavičius.

LLRA prakalbo apie galimą diskriminaciją

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad jei po teismo sprendimo lietuvių kalbos egzaminas bus suvienodintas, tai reikš tautinių mažumų moksleivių diskriminaciją, teigia valdančiosios "Yra toks teismo sprendimas. Nors iš tikrųjų mes galvojame, kad vis dėlto nesuteikus vaikams lygių galimybių pasirengti, negali būti priimtas sprendimas dėl suvienodinto egzamino, koks tai dalykas bebūtų, čia neina kalba vien apie lietuvių kalbą. Paprasčiausiai lietuvių kalba suvienodinta, neleidus tinkamai pasiruošti vaikams iki to egzamino. Ir manome, kad jis tikrai buvo diskriminuojantis tautinių mažumų moksleivius, ir tos nedidelės išlygos, palengvinimai leido išlaikyti tą egzaminą moksleiviams", - BNS teismo sprendimą antradienį komentavo R.Tamašunienė.

Anot R.Tamašunienės, jei po teismo sprendimo bus siekiama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, tai reikš diskriminaciją. "Tuomet egzaminas bus iš tikrųjų diskriminacinis, nes ir per vienerius metus niekaip negalės išlyginti 870 valandų skirtumo. Tas skirtumas kitąmet bus mažesnis, bet šiemet jis buvo 800 valandų. Reikia palaipsniui priaugti iki to ir tuomet suvienodinti", - teigė LLRA atstovė.

Jos tvirtinimu, "su visa pagarba valstybinei kalbai" valstybinė lietuvių kalba tautinėms mažumoms nėra gimtoji, o išmoktoji. "Egzaminai iki šių metų abitūros egzaminų buvo nevienodi. Buvo valstybinės lietuvių kalbos egzaminas ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminas. Ir gimtoji kalba visiems yra gimtoji kalba, o valstybinė, su visa pagarba valstybinei kalbai, ji vis tiek yra išmoktoji kalba. Tai nebus gimtoji kalba, kurios metu patikrinami vaiko gebėjimai samprotauti, naudoti literatūrinius kūrinius ir tai savo samprotavimams pagrįsti", - sakė R.Tamašunienė.

Klausiama, kokių politinių veiksmų toliau gali imtis valdančiajai koalicijai priklausanti LLRA, frakcijos seniūnė svarstė, jog šiuo atveju nebus nusileidžiama: "Registruosime įstatymo pataisas ir bandysime rodyti, kalbėti kolegoms, kad taip nėra".

Teisme ministerijos atstovai įsakymą gynė

Bylą LVAT išnagrinėjo praėjusią savaitę, buvo išklausyti skundo autoriai konservatorius Valentinas Stundys ir buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės.

ŠMM atstovės tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami. ŠMM specialisčių teigimu, tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.

Tuo metu LVAT ministro įsakymą apskundusių parlamentarų poziciją išdėstę parlamentarai argumentavo, kad dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviai atsiduria nelygiavertėse sąlygose, o nelygų mokymosi valandų skaičių kompensavo ankstesni palengvinimai - leidimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams padaryti daugiau klaidų.

Reguliavimas buvo skirtingas

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

"Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui", - rašoma teismo pranešime.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Nustačiusi, jog ministro įsakymu buvo nustatyta skirtinga egzamino rašinio apimtis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad "reguliavimas lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokančių moksleivių atžvilgiu buvo akivaizdžiai skirtingas".

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.

LVAT akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.

"Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi", - konstatavo LVAT.

Ministras neatsižvelgė į aplinkybes

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog įsakymo pagrįstumui turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Diskriminacinių nuostatų įtvirtinimas, teismo vertinimu, nagrinėtu atveju sukeltų itin neigiamas pasekmes - būtų ne tik pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai vienodomis sąlygomis įstoti į aukštąsias mokyklas, tačiau ir diskredituojama valstybinė kalba, kaip konstitucinė vertybė.

LVAT nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija, priimdama ginčijamą įsakymą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, rėmėsi tik dalimi reikšmingų aplinkybių, kurios tiksliai neatskleidė susiklosčiusių teisinių santykių visumos ir asmenų teisinės bei faktinės padėties skirtumų.

Todėl išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas neįrodė, jog įsakyme įtvirtintos lengvatos tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo pagrįstos.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog šis teismo sprendimas 2013 metų brandos egzaminų sesijos rezultatams bei šios sesijos metu brandos egzaminus laikiusių asmenų teisėms studijuoti aukštosiose mokyklose jokios įtakos neturi, ir ateityje neturės.

Teismas skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"