TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paminklas – ir kunigaikščiams, ir A.Brazauskui

2013 07 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip dešimtmetį statyti ir visuomenę skaldę Valdovų rūmai atveria vartus. Atkurtoje valdovų rezidencijoje atgyja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpio meilės istorijos, dramos, intrigos, valstybės istorija.

Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, šį šeštadienį, numatytas oficialus Valdovų rūmų atidarymas. Paskui atstatyta didesnė rūmų dalis taps atvira ir visuomenei.

Žingsniuojant pirmuoju maršrutu galima susipažinti su autentiškais mūrais, Vilniaus pilių maketais, valdovų lobynu ir iždine. Čia demonstruojami unikalūs archeologiniai radiniai, kunigaikščių karūnų kopijos.

Į antrąjį maršrutą įtrauktos gotikinės sargybinės, antikameros, renesansinė audiencijų menė, priesalis, valstybės kanceliarijos, raštinės kambariai, valdovo kambarys, perėjimas į privačius apartamentus. Eksponuojami ginklai, šarvai, Lietuvos statutai, LDK valdovų ir didikų portretai, gobelenai, baldai.

Romantiškos ir dramatiškos istorijos

Pravėrus didžiuosius vartus pasitinka ant sienos pakabinta lentelė su prezidento Algirdo Brazausko, vieno iš Valdovų rūmų atstatymo rėmėjų, citata: „Noriu, kad Lietuva išmoktų gyventi pati. O antras mano gyvenimo tikslas – užbaigti Valdovų rūmus. Ir aš manau, kad tai yra Lietuvos valstybingumo simbolis...“

Valdovų rūmų itin vertinga dalis - požemiai. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valdovų rūmų didžiajame kieme, į kurį patenkama pro vartus, LDK laikais vyko daugybė renginių: nuo diplomatų priėmimų iki žvėrių pjudymo. Tokios atrakcijos ne visada baigdavosi laimingai. XVII amžiuje kunigaikštienę Ceciliją Renatą Habsburgaitę kliudė meškutė ir aristokratė, po kelių dienų pagimdžiusi neišnešiotą kūdikį, mirė. „Tačiau buvo ir labai daug romantiškų, gražių istorijų. Žygimantas Augustas čia privertė pripažinti savo žmona ir LDK kunigaikštiene Barborą Radvilaitę, su kuria slapta susituokė katedroje“, - pasakojo Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Sprogusio parako pėdsakai

Erdvėje po Didžiuoju kiemu, į kurią galima nusileisti laiptais, liftu, eskalatoriumi, demonstruojama archeologinė-istorinė ekspozicija, lankytojai supažindinami su rūmų raida. Istoriją pasakoja ir autentiški mūrai. Vietomis pajuodusios, formą pakeitusios plytos, nukritęs skliautas mena XVII amžiaus vidurį – tvano periodą, kai valdovų rezidencija buvo nusiaubta. Maskvos caras Aleksejus Michailovičius, užėmęs Vilnių, čia karūnavosi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o Valdovų rūmuose įsitvirtinusi rusų kariuomenė rūsyje saugojo paraką. Spėjama, kad LDK kariuomenei bandant atsikovoti pilį, jis sprogo, o kaitra aplydė plytas.

Rūmų rūsyje demonstruojami ir XVI amžiaus vidurio mediniai kanalizacijos bei vandentiekio fragmentai, šulinys su kibiru. Jiems restauruoti buvo nupirkta 1,5 tonos cukraus - drėgmei iš medienos ištraukti. Tarp kitų eksponatų – akmens, bronzos amžiaus dirbiniai, keramika, XIV amžiui priskiriamos pagoniškos apeiginės lazdos ir maždaug to laikotarpio šiaudinė kepurė, akvamanilė, frizų, freskų fragmentai.

Taip galėjo būti

Rūmų struktūra, pasak V.Dolinsko, atkurta remiantis istoriniais šaltiniais, moksliniais tyrimais, ikonografija. „Mes neteigiame, kad taip buvo. Teigiame, jog taip galėjo būti“, - pabrėžė jis. Renesansiniai kokliai, krosnių konstrukcijos, grindų plytelės atkurti pagal archeologinius radinius.

Antro ir trečio aukšto menėse, kambariuose, salėse kabo įsigyti ar kolekcininkų, muziejų paskolinti gobelenai, paveikslai, stovi baldai.

Renesansinėje ekspozicijoje daug dėmesio skiriama Žygimantui Senajam, Bonai Sforcai ir Žygimantui Augustui. V.Dolinskas pasakojo, kad kunigaikštienė Bona Sforca taip padidino Žygimanto Augusto iždo įplaukas, kad šis galėjo sau leisti įsigyti itin brangią seriją gobelenų arba turėti labai daug brangenybių. Kaip rašė popiežiaus nuncijus, tokių lobių jis nebuvo matęs nei pas pontifiką, nei pas Venecijos dodžus. „Tik Žygimantas Augustas slėpė tuos turtus Vilniuje nuo lenkų, kad šie nesužinotų, kiek pinigų jis tam išleido“, - aiškino V.Dolinskas. Dabar išlikę šio lobyno likučiai išsibartę po visą pasaulį.

Valdovo kambaryje stovi sostas su aukštu atlošu. Jis priklausė Burgundijos kunigaikščiams. „Įspūdingas Renesanso kūrinys. Galima pasakyti, kad net Vavelis tokio neturi. Vavelyje sosto vaidmenį vaidina tiesiog renesansinė kėdė, o mes turime tipinį sostą iš XVI amžiaus pirmosios pusės. Tokiuose sostuose sėdėjo Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas“, - tikino V.Dolinskas.

Viršutiniame Valdovų rūmų aukšte įrengtos kultūros ir valstybiniams reikalams skirtos reprezentacinės salės. Jų grindys išklotos tokiu pat švedišku akmeniu, kaip ir senovėje.

Krosnių kokliai atkurti pagal archeologinius radinius. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Paminklas A.Brazauskui

V.Dolinskas pripažino, kad Valdovų rūmai netapo tautą konsoliduojančiu objektu. Direktoriaus teigimu, dar Sąjūdžio laikotarpiu jie buvo nacionalinis simbolis, visuomenė palaikė projektą, bet jam virtus politinių žaidimų įrankiu, esą atsirado šmeižto, šantažo, prasimanymų. „Tai, aišku, sukompromitavo pirmiausia mus pačius. Keista, tačiau užsienyje šis objektas vertinamas kur kas geriau negu Lietuvoje“, – kalbėjo V.Dolinskas.

Dalį rūmų ekspozicijos ketinama skirti ir A.Brazauskui. Anot direktoriaus, prezidentas yra labiausiai nusipelnęs rūmų atkūrimui. A.Brazauskas bus įamžintas nuolatinėje ekspozicijoje, pasakojančioje apie XX amžiaus rūmų istoriją. „Rūmai yra paminklas jam. Atsiprašau, bet po 100 ar 200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas rūmus perstatė, A.Brazauskas atstatė. Kai kam tai turbūt labiausiai nepatinka“, - sakė V.Dolinskas.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys kaip vertingiausius eksponatus įvardijo gausybę archeologinių radinių, didžiausią Rytų Europoje senovinių koklių kolekciją. Kalbėdamas apie įsigytus eksponatus jis pažymėjo, kad po restauracijos jie įgijo kitą vertę.

***

Valdovų rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia – XIII-XVII amžiaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių.

Teigiama, jog dovanotos ir įsigytos muziejaus vertybės gali kainuoti 23 mln. litų. Tačiau tikroji jų vertė esą neįkainojama.

Antrąją Valdovų rūmų dalį – šiaurinį, dalį vakarinio ir rytinio korpusų – tikimasi atidaryti po 3 metų. Skaičiuojama, kad tam reikės daugiau kaip 70 mln. litų.

***

Muziejaus darbo laikas:

antradieniais-penktadieniais – 11-18 val.,

šeštadieniais, sekmadieniais – 11-16 val.

Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.

Lankymo kainos:

suaugusiesiems – 10 litų,

moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems (III gr.) – 5 litai.

Vaikai iki 7 metų, vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniai, neįgalieji iki 18 metų, neįgalieji (I-II gr.) įleidžiami nemokamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"