TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paminklas paskutiniam Aukštaitijos partizanui

2014 05 22 6:00
Paminklas legendiniam partizanui Antanui Kraujeliui atidengtas atmintiną Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Vytauto Ridiko (www.udiena.lt) nuotrauka.

Kadangi vieno ryškiausių Aukštaitijos partizanų Antano Kraujelio palaidojimo vieta nežinoma, paminklo šiai ryškiai asmenybei statytojai tikisi, kad bent jis bylos apie amžinai gyvą už Lietuvos laisvę kovojusio žmogaus atminimą.

Lietuvai minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, praėjusį sekmadienį, netoli Utenos atidengtas paskutiniam Aukštaitijos partizanui A. Kraujeliui pastatytas paminklas. Šis legendinis žmogus, būdamas partizanas sovietų okupuotoje Lietuvoje, okupantų pakalikus šiurpino net 20 metų.

Prisitaikėliai nesijautė saugūs

Skulptoriaus Vlado Urbonavičiaus sukurtas paminklas partizanui A. Kraujeliui stovi už devynių kilometrų nuo Utenos, netoli kelio, vedančio iš Vilniaus į šį Aukštaitijos miestą. Metalinis paminklas taip pat yra nuoroda į Papiškių kaimo sodybą, kurioje, apsuptas jį persekiojusių priešų, tvirtai nutaręs jiems nepasiduoti, A. Kraujelis nusišovė. Šis legendinis žmogus žuvo 1965-ųjų kovo 17 dieną, būdamas vos 36-erių. „Esu kilęs iš tų pačių kraštų kaip ir garsusis partizanas. Siaubūno ir Pabaisos slapyvardžius turėjęs žmogus sovietų prisitaikėliais tapusius kolūkių pirmininkus, partorgus ir kitus 20 metų šiurpino vien savo pasirodymu. Šie žmonės, žinodami, kad A. Kraujelis gyvas, negalėjo jaustis saugūs. Tai labai kenkė sovietiniam režimui, aiškiai rodė jo silpnumą ir pažeidžiamumą“, - LŽ tvirtino paminklo paskutiniam Aukštaitijos partizanui A. Kraujeliui idėjos autorius inžinierius Vilius Aleksandras Maslauskas.

V. A. Maslauskas pabrėžė, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną A. Kraujelio atminimas pagerbas ne tik atidengus jam skirtą paminklą netoli jo žūties vietos, bet ir sutvarkius Molėtų rajono Kaniūkų kaime esančią vietovę, kurioje gimė šis kovotojas su sovietų okupacija. Beje, prieš tai abi minimos vietovės buvo įtrauktos į kultūros paveldo paminklų sąrašą. Pažymėti Kaniūkuose esančios A. Kraujelio gimtinės - jo gimtosios sodybos - kontūrai bei pastatyta paminklinė lenta. Netoli Utenos pastatytas geležinis paminklas simbolizuoja šio žmogaus ir visos Lietuvos tvirtybę kovojant su okupantais, o Vyčio Kryžius ant paminklo byloja apie partizanui už didžius nuopelnus tautai suteiktą apdovanojimą.

Legendinis partizanas Antanas Kraujelis

Neabejingi šalies valstybingumui

V. A. Maslauskas neslėpė, kad paminklas A. Kraujeliui stovi jau nuo praėjusių metų spalio. Atidengti jį ketinta spalį gimusio partizano 85-osioms metinėms. „Tačiau žinodami, kiek daug sovietų saugumas buvo pasidarbavęs, kad Lietuvai šis žmogus būtų pristatytas kaip žmogžudys, plėšikas, ir tai, kad tebėra nemažai žmonių, priešiškai nusiteikusių jo atžvilgiu, nutarėme leisti žmonėms su šiuo paminklu apsiprasti“, - pabrėžė paminklo statytojas. Jis teigė, kad sovietai nuslėpė A. Kraujelio palaidojimo vietą, o pastačius paminklą paaiškėjo, kad žmonės prie jo dažnai ateina, degina žvakutes. „Matyti, kad paminklas Lietuvai tikrai reikalingas“, - įsitikinęs V. A. Maslauskas.

Jis priminė, jog Panevėžio apygardos teisme jau penktus metus vyksta teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjama A. Kraujelio nužudymo byla, genocidu, t. y. tautos naikinimu, kaltinami keturi asmenys (trys jų mirė besitęsiant teismo procesui), tarp jų – ir KGB generolas, LSSR, o vėliau – ir pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. „Būtent M. Misiukonio, kuris 1965-aisiais pasirašė žuvusio A. Kraujelio atpažinimo aktą, prašiau pasakyti, kur palaidotas šis žmogus. Deja, atsakymo gauti nepavyko, KGB generolas patikino to nežinantis“, - sakė V. A. Maslauskas. Jis pabrėžė, kad pastatyti paminklą garsiajam partizanui kainavo per 40 tūkst. litų. „Realiai paminklo vertė – nepalyginti didesnė. Tačiau daug jo kūrimo bei pastatymo darbų padaryta už dyką arba už labai nedidelę kainą. Džiaugiuosi, kad statyti paminklą padėjo daug jaunų, Lietuvai, jos laisvei bei valstybingumui neabejingų žmonių“, - LŽ pažymėjo V. A. Maslauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"