Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pamoka Lietuvai – stiprinti kibernetinį saugumą

 
2016 12 31 6:00
"Lietuvos žnių" archyvo nuotrauka

Paskutinėmis 2016-ųjų dienomis įsižiebęs JAV ir Rusijos sankcijų mūšis kaitina ir taip nestabilią padėtį pasaulyje. Nors prognozuojama, kad didžiųjų valstybių konfliktas Lietuvai neturės įtakos, mūsų šalis raginama daryti savas išvadas.

JAV ir Rusijos tarpusavio dialogą pastarosiomis dienomis atidžiai stebintys Lietuvos politikai bei politologai mano, jog sankcijos abipusių santykių, kurie ir taip nėra draugiški, per daug nepablogins. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuva iš šio konflikto turi suprati vieną jos saugumui reikšmingą dalyką – būtinybę stiprinti kibernetinį saugumą.

Pasigedo aktyvumo

Europos Parlamento nario liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, JAV atsakas į nuolatinį Rusijos mėginimą kištis į kitos valstybės reikalus, stengiantis paveikti visuomenės nuomonę, – prognozuotas ir logiškas. „Tai rodo padidėjusią Rusijos kibernetinę galią, jos politinį pasirengimą naudoti tą galią prieš didžiausią valstybę, kad pasiektų savo tikslus. Lietuvai tai priminimas, jog kibernetinis saugumas šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis yra vienas iš prioritetų. Reikia pripažinti, kad Lietuva šioje srityje padariusi labai nedaug. Kibernetinio saugumo centrą būtina visokeriopai stiprinti, prilyginti jį gynybiniam pajėgumui. Kitaip liksime tik iš dalies apsaugoti“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino europarlamentaras.

Pasak jo, pastarasis 2016-ųjų tarptautinės politikos konfliktas greičiausiai tik patvirtina, jog besibaigiantys metai buvo labai įtempti, nepriimta sprendimų, kurių reikėjo, kad pasaulis keistųsi į gera. „Mums tai – priminimas, jog 2017-ieji taip pat bus audringi ir įtempti, todėl turime būti aktyvūs. Raginu ir Lietuvos užsienio politikos vairininkus neužmigti, nes jų veiksmai atrodo per daug inertiški. Negalime sau to leisti, privalome būti aktyvūs – ir dėl Astravo branduolinės jėgainės statybos, ir dėl Europoje vykstančių procesų, liečiančių mūsų kaimynus“, – kalbėjo P. Auštrevičius. Jis taip pat ragino politikus kurti regioninį stabilumą ir nepamiršti, kas yra Lietuvos sąjungininkai.

Situacija sudėtinga

Kad Lietuvai būtina stiprinti kibernetinį saugumą, neabejojo ir Seimo vicepirmininkas Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Ir nors šioje srityje, anot jo, daroma nemažai, nepakanka pajėgumo atlaikyti įvairias internetines atakas. „Su smulkiais išpuoliais, kurių būna gerokai daugiau negu skelbiama, mes vienaip ar kitaip susidorojame“, – pažymėjo Seimo narys. Nors JAV ir Rusijos konfliktas greičiausiai nepalies Baltijos valstybių, situacija pasaulyje, pasak jo, labai įtempta. „Tikėkimės, konfliktas bus sureguliuotas taikiai“, – vylėsi G. Kirkilas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Egidijus Vareikis spėjo, kad sankcijas Rusijai įvedusi dabartinė JAV administracija greičiausiai norėjo pademonstruoti esanti kieta. „Mano asmenine nuomone, Barackas Obama palieka postą turėdamas silpno prezidento, iš esmės neįvykdžiusio beveik jokių strateginių užduočių, įvaizdį“, – teigė parlamentaras. Tačiau jis sutiko, kad tai, jog Amerika keičiantis administracijai demonstruoja savo stiprybę, yra „visai neblogai“. E. Vareikis priminė ne kartą sakęs, kokia yra mūsų politinė klaida, – pernelyg dažnai klausinėjame, ką Amerika mums gali duoti. „Siūlau prisiminti Johno Kennedy žodžius: „Klauskime ne ką Amerika mums duoda, bet ką mes jai galime duoti“, – dėstė politikas. Todėl gins JAV Lietuvą ar negins, jo manymu, priklausys nuo to, kiek reikšmės turėsime šios valstybės strateginiams interesams. O svarbūs esą būsime tuomet, „kai matysime, kad galime Amerikai ką nors duoti“. „Jei esame ir būsime stipri Amerikos atsvara Europoje, natūralu, jog būsime jos strateginių interesų dalis“, – pabrėžė E. Vareikis.

Lūžio nebus

Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos žodžiais, Amerikos įvestas sankcijas galima traktuoti kaip gana griežtas. „Iš šalies išsiųsti 35 diplomatai – ko gero, daugiausia nuo 2001 metų, kai Georgas Bushas liepė išvykti 51 rusų diplomatui. Anksčiau tą patį yra padaręs ir Ronaldas Reaganas. Tai ryžtingas žingsnis“, – dėstė politologas. Tačiau jis nemano, jog šis konfliktas reiškia kokį nors JAV ir Rusijos santykių lūžį. „Matėme, kad pastaraisiais metais nesutarimo židinių buvo ir yra daug. Ne tik rinkimai, bet ir Sirija, Ukraina, Baltijos valstybės, NATO, – vardijo L. Kojala. – Kur besi, ten kertasi Rusijos ir JAV interesai.“ Jis taip pat neprognozavo, kad šis įvykis turės pasekmių Baltijos valstybėms. „Bent jau didesnių, negu jaučiame dabar, esant situacijai, kuri apibūdinama kaip naujas šaltasis karas“, – pridūrė ekspertas.

Nors po inauguracijos, vyksiančios sausio 20-ąją, sprendimus priims naujasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, atšaukti Rusijai paskelbtas sankcijas, pasak politologo, jam nebus taip paprasta. „Matome, kad didelė dalis įtakingų respublikonų, tarp jų ir Johnas McCainas, ir Lindsey Grahamas, kurie ketvirtadienį viešėjo Vilniuje, norėtų dar griežtesnių sankcijų, o apie atšaukimą išvis nekalbama. Todėl neverta tikėtis, jog D. Trumpas jau pirmą dieną galėtų panaikinti sankcijas“, – kalbėjo L. Kojala.

Anot jo, šaltojo karo metais Rusija, atsakydama į JAV sankcijas, paprastai imdavosi „simetriškų priemonių“. Todėl ir dabar galima prognozuoti, kad išsiųs panašų skaičių diplomatų. Taip pat greičiausiai uždarys kelias įstaigas, susijusias su amerikiečių veikla. „Žinoma, teoriškai įmanoma, kad Rusija galbūt susilaikys nuo konkrečių sprendimų, kol nebus prisaikdintas naujasis Amerikos prezidentas, arba tie sprendimai bus švelnesni“, – svarstė politologas.

Diplomatų neišvarys

Gruodžio 29-osios vakarą JAV prezidentas B. Obama išleido įsakymą, kuriuo nurodė taikyti Rusijai sankcijas dėl jos kibernetinių atakų per prezidento rinkimus. Tarp šių priemonių yra sankcijos Rusijos FSB ir GRU žvalgybos agentūroms, sprendimas paskelbti 35 rusų agentus persona non grata, Niujorke ir Marilande uždaryti dvi Rusijos įstaigas, kurios „naudojamos žvalgybos tikslais“.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, vakar komentuodamas naujas JAV sankcijas, tokį žingsnį pavadino abiejų valstybių santykių perkėlimu į žemesnį lygį. Nors Rusijos užsienio reikalų ministerija pasiūlė prezidentui Vladimirui Putinui paskelbti šalyje nepageidaujamais asmenimis 35 JAV diplomatus, šis pranešė to nedarysiąs.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"