TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Panevėžiečius įžeidė tyrimas

2012 08 22 6:00
Panevėžiui rekomenduota atsisakyti puoselėtų teatrų miesto ambicijų. /Daivos Baronienės nuotrauka.  

Besididžiuojantys teatrų bei galerijų gausa Aukštaitijos sostinės žmonės netikėtai sužinojo gyvenantys mieste, kuriame menkos kompetencijos kultūros darbuotojai neišnaudoja savo galimybių.

Karalius nuogas. Taip pasakyta Panevėžio miesto gyventojams, ne vienus pastaruosius metus privačiose erdvėse vanojantiems menko lygio savo miesto kultūrinį gyvenimą, tačiau viešai besigiriantiems išskirtine kultūros įstaigų bei renginių gausa. 30 tūkst. litų Panevėžiui kainuos sužinoti, kad šis miestas yra menkos kompetencijos kultūros darbuotojų, pateikiančių žemo lygio kultūros renginius, miestas. 

Aukštaitijos sostinei taip pat rekomenduota atsisakyti pastangų vadintis teatrų miestu ir atsigręžti į lininkystę bei kryždirbystę.

Išvados šokiravo

Panevėžio strateginiam 2014-2020 metų miesto plėtros planui parengti skirta apie 328 tūkst. litų. Didžioji šio projekto dalis finansuojama Europos Sąjungos, Panevėžio miesto savivaldybei teko prisidėti 41 tūkst. litų. Nuspręsta strateginiame plane išsiaiškinti ir šio miesto kultūrinę situaciją. Laimėjusi Panevėžio miesto savivaldybės paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą, pasiūliusi mažiausią paslaugos kainą, šio darbo ėmėsi UAB "Lyderio grupė" iš Vilniaus. Bendrovės specialistų pusės metų darbo išvados negailestingos - Panevėžio kultūrinis gyvenimas yra apgailėtinas. 

Studijoje pabrėžta, kad "giliomis teatrų tradicijomis" garsėjantis Panevėžys iš tiesų gali pasigirti vien jų gausa, bet ne kuriamais spektakliais. Analizuojant kultūros padėtį paaiškėjo, kad kelis teatrus - Juozo Miltinio dramos, Lėlių vežimo, Muzikinį bei teatrą "Menas" - turinčioje Aukštaitijos sostinėje itin menkas jų lankomumas, o šių įstaigų "gaminama produkcija" neatitinka žmonių dabartinių poreikių.

Studijoje daugiausia kliuvo Panevėžio muzikiniam teatrui, kuriame daugiausia vaidina iš kitų miestų atvykstantys artistai. 1,2 mln. litų per metus šio miesto savivaldybei kainuojanti kultūros įstaiga - viena neefektyviausiai veikiančių miesto kultūros įstaigų. Didžiausiu Panevėžio masinių pramoginių bei kultūrinių renginių traukos centru įvardyta prieš kelerius metus pastatyta universali "Cido" arena, kuri nukonkuravo visus miesto teatrus. Vilniečių parengtos studijos išvadose pabrėžta, kad Panevėžiui atėjo metas nusimesti tariamą teatro miesto aurą. Esą gerokai veiksmingiau būtų puoselėti šiam kraštui būdingas linininkystės bei kryždirbystės tradicijas.

Ne kultūra, o buhalterija

Nekompetentingais kultūros kūrėjais UAB "Lyderio grupės" specialistų pavadinti panevėžiečiai neslepia esantys įžeisti kategoriško Panevėžio kultūros plėtros studijos rengėjų tono. Panevėžiečių teigimu, jie nesugebėjo užčiuopti visumos, sutelkė dėmesį į nereikšmingas detales. "Jų parengta Panevėžio kultūros plėtros analizė labiau primena buhalterinę ataskaitą nei miesto kultūrinio gyvenimo apžvalgą ar ateities gaires", - LŽ teigė Panevėžio miesto tarybos narys, Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius.

Anot jo, kultūra nematuojama nei parduotais bilietais į vieną ar kitą renginį, nei už tai surinktais pinigais. "Dešimtis kartų skiriasi net Panevėžio teatrų žiūrovų salėse esančių vietų skaičius, o kultūros analizę dariusieji suskaičiavo, kiek išperkama bilietų į vieną ar kitą teatrą. Taip jie vertino kultūrinį gyvenimą", - stebėjosi aktorius. 

Panevėžio miesto tarybos narė, taip pat dirbanti Kultūros komitete, anksčiau buvusi Panevėžio miesto merė ir Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė teigė, kad miestui turėti kultūros plėtros studiją - gyvybiškai svarbu. "Tai būtina norint susivokti, kaip plėtoti kultūrą ir prisistatyti pasauliui", - pabrėžė politikė. Tačiau, jos nuomone, Panevėžiui atlikta kultūros plėtros studija sukurta remiantis principu "copy-paste" (kopijuojant), kai viešojoje erdvėje sklandančios nekonkrečios pastabos pritaikytos konkrečiai situacijai. "Tokia studija, kainavusi ne vieną dešimtį tūkstančių litų, gali būti pritaikyta bet kuriam Lietuvos miestui ar miesteliui. Tereikia pakeisti pavadinimą", - teigė G.Umbrasienė.

LŽ kalbinta Panevėžio savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė vakar tikino suprantanti, kad kultūros srityje dirbantiems ar ją formuojantiems žmonėms kritiška studija gali nepatikti. "Tačiau į tokią nešališką nuomonę vis dėlto derėtų kreipti dėmesį", - sakė valdininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"