TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Panevėžyje iškils Santarvės rūmai

2007 04 05 0:00
Kunigas Robertas Pukenis ėmėsi Santarvės rūmų Panevėžyje statybos naštos.
Autorės nuotrauka

Po metų kitų Panevėžio kultūros ir poilsio parke ant Nevėžio upės kranto turėtų rastis Jono Pauliaus II Santarvės rūmai. Vienas pagrindinių šio statinio akcentų bus nauja miesto bažnyčia.

Jono Pauliaus II Santarvės rūmų statybos iniciatorius - Panevėžio vyskupijos generalvikaras, bažnytinės ir civilinės teisės daktaras Robertas Pukenis. Šis kunigas mieste ir rajone atstatė jau keturias šventoves. Tikėtina, kad Santarvės rūmai ir nauja bažnyčia bus statomi gavus lėšų ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Sumanė prieš dešimtmetį

Panevėžyje pastatyti Santarvės rūmus, o drauge ir bažnyčią, Pukenis sumanė jau prieš dešimtmetį. Įgyvendinti savo norą jis pradėjo prieš dvejus metus. Per tą laiką gavęs aukščiausios bažnytinės ir valstybinės valdžios pritarimą savo idėją Pukenis pristatė europarlamentarams, išsiaiškino, iš kokių ES ir Lietuvos fondų būtų galima gauti lėšų.

Negana to, Panevėžio savivaldybė parengė teritorijos, kurioje ketinama statyti kulto namus, detalųjį planą. Kai jį patvirtins Panevėžio apskrities viršininko administracija, naujo statinio idėja bus pateikta naujai išrinktai miesto valdžiai. Kadangi dauguma naujos tarybos narių yra pareiškę pritarimą ir net norą aukoti Santarvės rūmų statybai, neabejojama, kad miesto politikai idėjai pritars ir balsuodami.

Beje, Pukenis savo sumanymus jau išdėstė Kauno architektams, šie pagal jo pageidavimus kuria Jono Pauliaus II Santarvės rūmų projektą. Užsakovo teigimu, tai turėtų būti itin puošnus 8 tūkst. kvadratinių metrų statinys.

Rūpintojėlio šventovė

Santarvės rūmų unikalumą, Pukenio teigimu, turėtų atspindėti Rūpintojėlio šventovė. Anot dvasininko, kaip kitados Kryžių kalnas ėmė garsėti pastačius vos kelis kryžius, tikėtina, kad ir Rūpintojėlio šventovė dėl aukojamų rūpintojėlių taps traukos centru.

Santarvės rūmų sumanytojas taip pat tikisi juose įkurti sakralinio meno muziejų - būtų galima surinkti bažnyčių pastogėse dūlančius senus kryžius ir įvairius kitus religinio meno eksponatus. Rūmuose atsirasiančiame Jono Pauliaus II muziejuje numatoma eksponuoti popiežių nuotraukas, jų medalius ir paveikslus. Šių eksponatų tikimasi gauti iš Vatikano fondų.

Skatins ekumenizmą

Rūmuose bus kaupiamos ne tik muziejinės vertybės. Numatyta puoselėti šiandienos žmonių dvasią, skatinti bendravimą. Tam pravers biblioteka, skaitykla, konferencijų salė, galop - kavinukė. Jei panorės, vietos Santarvės rūmuose ras ne vien katalikai, bet ir kitų konfesijų atstovai - projekte numatytos patalpos, kuriose šie žmonės galės rinktis ir puoselėti dvasines bei kultūrines vertybes.

Kadangi Santarvės rūmai turėtų įsikurti vienoje gražiausių Panevėžio vietų bei užimti daugiau nei dviejų hektarų teritoriją, joje numatoma įkurti skulptūrų parką. Pasak Pukenio, šiandien pastatyti rūmus kainuotų maždaug 20 mln. litų.

Kunigo indėlis

Pukenis turi didžiulę bažnyčių statybos patirtį. Daugiau nei prieš 20 metų, gūdžiu sovietmečiu, jis naujam gyvenimui prikėlė bekiūžtančią Panevėžio rajono Uliūnų bažnyčią, jos reikmėms iš tarybinio ūkio perėmė ir iš pagrindų perstatė Barklainių koplyčią. Negana to, Pukenis inicijavo, kad buvusi Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia, kuri sovietmečiu buvo paversta dailės galerija, būtų grąžinta tikintiesiems.

Pukenis prisimena, kad Švč. Trejybės bažnyčia tikintiesiems buvo grąžinta anksčiau nei Vilniaus katedra. Dvasininko pastangomis ši bažnyčia buvo atstatyta ir išpuošta. Pukenis prisidėjo ir prie to, kad Panevėžyje esantis marijonų vienuolynas, kurį buvo nusavinusi sovietų valdžia, būtų sutvarkytas ir atiduotas teisėtiems šeimininkams. Šiuo metu pastate įkurtas ir aktyviai veikia Panevėžio vyskupijos sielovados centras, tikintieji mielai lanko marijonų vienuolyno koplyčią.

Padaręs šiuos darbus Pukenis devyneriems metams buvo išvykęs studijuoti į Romą ir ten įgijo bažnytinės bei civilinės teisės ir italų teisės daktarų laipsnius. Sugrįžęs į gimtinę dvasininkas ėmėsi tolesnės tarnystės bažnyčiai, jis dėsto šalies aukštosiose mokyklose. Kunigas neabejoja, kad jo patirtis, žinios, pažintys padės Panevėžyje rastis didingiems Santarvės rūmams.

Bažnyčios reikia

Paklaustas, ar Santarvės rūmai, o ypač - naujoji bažnyčia, pritrauks tikinčiųjų, nes į miesto bažnyčias per kasdienes pamaldas susirenka gana nedaug žmonių, Pukenis atsakė tvirtai: "Daugiabučių rajone, šalia kurio norime statyti Santarvės rūmus, bažnyčios nėra, tad šv. Mišias aukojame Alfonso Lipniūno vidurinės mokyklos aktų salėje. Į jas susirinkusių žmonių nesyk esu klausęs, ar šie būtų ėję į šv. Mišias, aukojamas kitose miesto bažnyčiose, deja, esančiose tolokai nuo jų namų. Turiu pasakyti, jog daugiau nei pusė jų prisipažino, kad į kitas bažnyčias nebūtų ėję."

Pasak kunigo, tai rodo, kad nauja bažnyčia reikalinga, ir ji tikrai nestovės tuščia. Neabejojama, kad gyvenimas virs ir naujuose moderniuose Santarvės rūmuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"