TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Panikos ugnikalnis

2010 04 17 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio paskleistas vulkaninių dulkių debesis pasiekė ir Lietuvą. Paralyžiuotuose krašto oro uostuose nekilo ir nesileido lėktuvai, tad daugelio keleivių planai žlugo, kiti sėdėjo ant sukrautų lagaminų tikėdamiesi stebuklo. Per visą Lietuvą ritantis kalboms apie debesies keliamą grėsmę žmonių sveikatai nemažai gyventojų puolė į paniką.

Ugnikalnio atsiųsta "dovanėlė" daugelį Lietuvos žmonių vakar vertė nuolat su nerimu kreipti žvilgsnius į padanges. Dėl atslinkusio vulkaninės kilmės debesies dalis tautiečių tikino net pajutę įvairių negalavimų. Kol vieni skubėjo į vaistines pirkti medikamentų, kiti rūpinosi, kad jų atžalos nevaikščiotų po atviru dangumi. Medikų ir aplinkosaugininkų raginimai nusiraminti skambėjo lyg balsas tyruose.

Daugiausia streso vakar patyrė keliauninkai, susiruošę pasinaudoti oro transportu. Kai kurie sužinoję, jog tai tapo neįmanoma, iškodami išeities iš keblios padėties apgulė autobusų ir keltų bilietais prekiaujančias bendroves.

Atšaukti skrydžiai

Vakar nuo pat ankstyvo ryto Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose nekilo ir nesileido lėktuvai. Dėl vulkaninės kilmės kietųjų dalelių keliamo pavojaus orlaivių varikliams visa Lietuvos oro erdvė buvo uždaryta jau naktį į penktadienį. Atšaukti ir reguliarieji, ir užsakomieji reisai.

Po 15 val. Lietuvos oro erdvė formaliai buvo atverta. Tačiau kai kuriose jos vietose įmonė "Oro navigacija" neteikė paslaugų, todėl ten orlaiviai ir toliau negalėjo skristi. Lėktuvų pilotams buvo suteikta daugiau teisių patiems spręsti dėl skrydžių. Kaip sakė "Oro navigacijos" vadovas Algimantas Raščius, pagal prognozes vulkaninių dulkių debesis vakar apie 21 val. turėjo pasiekti Vilnių. Taigi nieko paguodžiamo įstrigę keleiviai taip ir neišgirdo.

Kankino nežinia

Lietuvos oro uostuose dėl atšauktų skrydžių didelės panikos tarp keleivių nekilo, bet daugeliui jų buvo gerokai sujaukti planai. Žmonės skambučiais atakavo skrydžių bendroves, kelionių operatorius ir organizatorius. Ketinusiuosius skristi labiausiai kankino nežinia. Poilsiauti išsiruošusiems žmonėms didžiosios kelionių agentūros pranešė, kad viešnagės į saulėtus kraštus atidedamos neribotam laikui.

Kelionių organizatorius "Tez Tour" informavo, jog vakar į Lietuvą iš Egipto kurorto Hurgados ir Ispanijai priklausančios Tenerifės turėjo parvykti grupės turistų, tačiau dėl neveikiančių oro uostų jiems nepavyko to padaryti. Iki pavakarės iš Tenerifės taip pat negrįžo ir į ją neišskrido atostogautojai, nusipirkę kelialapius iš bendrovės "Novaturas".

Nepatogumų patyrę keliautojai LŽ skundėsi, kad niekas negali konkrečiai pasakyti, kada vėl bus atverti oro vartai. "Suprantame, jog skrydžiai sutriko visoje Europoje, tačiau mums nerimą kelia tai, kad nežinome, ar apskritai šiandien pakilsime. Atrodo, ilgai planuotos atostogos žlunga", - LŽ pasakojo vakar į Tenerifę turėjusi išskristi vilniečių šeima.

Žmonių, dėl gamtos kaprizų atsidūrusių nežinioje, vakar buvo šimtai. "Turėjau išskristi į Kopenhagą, bet vis dar sėdžiu oro uoste ir neaišku, kada atsidursiu lėktuve. Kad ir kaip būtų, dalis mano kelionės planų jau žlugo. Rytą čia buvo daugiau žmonių, bet prieš pietus keleiviai ėmė skirstytis. Tikriausiai suprato, kad skrydžiai atšaukti ilgam", - dėstė tarptautiniame Vilniaus oro uoste kalbintas vyriškis.

Žada grąžinti pinigus

Į šiltus kraštus neišskridę žmonės ėmė nerimauti, ar kelionių organizatoriai grąžins pinigus už nesuteiktą poilsį. Keliautojų susirūpinimą didino turizmo agentūrų išplatinti pranešimai, kad nepalanki situacija priskiriama "force majeure" (nenugalimos jėgos) kategorijai. Šiuo atveju papildoma kompensacija keleiviams nepriklauso.

Bendrovės "Novaturas" rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis LŽ tikino, kad visi poilsiautojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalės skristi vėlesniais reisais, atgaus už kelionę sumokėtus pinigus. "Kol kas atšauktas vienas skrydis į Tenerifę. Ieškome būdų, kaip parskraidinti Tenerifėje esančius žmones. Esame tokioje situacijoje, kaip ir didžioji dalis Europos. Jei keliautojams netiks vėlesnis skrydžio laikas, neabejotinai grąžinsime sumokėtus pinigus. Kol kas žinių, ar žmonės atsisakė laukti išvykimo ir nutarė atsiimti pinigus, neturiu", - vakar LŽ aiškino T.Mikalonis.

Skandinavijos avialinijų SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė tvirtino, kad keleiviams, užsisakiusiems bilietus skristi reisais, kurie buvo atšaukti, pasiūlyti kiti skrydžiai tomis pačiomis kryptimis arba suteikta galimybė susigrąžinti pinigus.

Padės, bet nekompensuos

Uždarius kelių valstybių oro erdvę ir oro uostus, už transportą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas vakar pranešė, jog Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. "Situacija gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu žmonėms priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti ES oro keleivių teisės. Jie privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, o prireikus - ir nakvyne. Žmonės turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę į jos tikslą", - pabrėžė S.Kallasas. Tačiau eurokomisaras priminė, kad tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis kaip šios keleiviai negali tikėtis papildomos finansinės kompensacijos, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės.

Padėties nedramatizavo

"Panikuoti neverta - vulkaninių pelenų virš Lietuvos kol kas beveik nėra", - vakar dieną lyg susitarę tikino dauguma aplinkos ir sveikatos apsaugos specialistų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Aviacinės meteorologijos centro viršininkė Regina Čepaitytė LŽ pranešė, ką rodo Londono pasaulinio meteorologijos centro duomenys: pelenus, kurių daugiausia yra 5-6 kilometrų aukštyje, šiaurės vakarų vėjai nuo Islandijos nuginė į Pietų Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis. Vakar ši "dovana" atkeliavo virš dalies Lenkijos ir Baltijos jūros.

"Dalis oro erdvės virš Baltijos jūros priklauso Lietuvai, tad galima sakyti, jog pelenų pateko ir į mūsų teritoriją", - sakė R.Čepaitytė. Anot jos, šiek tiek pelenų jau nusėdo į debesis ir iškris su lietumi. "Tai gerai - lietus išplaus tas dulkes", - optimistiškai pridūrė meteorologė.

Hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Alva Nagelytė patvirtino, kad šiandien Lietuvos vakariniuose rajonuose laukiama lietaus, taigi galima tikėtis, jog jis nulakdins islandiškuosius pelenus. "Manau, jų bus mažai, nes virš Islandijos pakibęs pelenų debesis "suskilo" į dvi dalis, tad pakeliui iki Baltijos jūros labai praskydo", - aiškino sinoptikė.

Lietuviškų teršalų daugiau

"Štai žiūriu pro langą aštuntame aukšte ir matau, kaip žydra dangaus spalva pamažu tampa balintos kakavos spalvos. Tačiau tikrai ne dėl islandiškųjų pelenų, o todėl, kad ore - daugybė dulkių dėl nevalomų gatvių. Be to, aplink Vilnių daug kur deginama sausa žolė", - kalbėjo daugybę metų oro taršą tyręs Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.

Jo kolega, Aplinkos būklės vertinimo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas patvirtino: kol kas Islandijos vulkanas Lietuvos oro užterštumui jokios įtakos neturi. "Iš ore esančių tūkstančio kietųjų dalelių 999 yra lietuviškos ir tik viena - islandiška", - tikino D.Perkauskas.

Aplinkosaugininkų duomenimis, šiomis dienomis mūsų krašte gali būti tik apie 0,5 mikrogramo vulkaninių dalelių viename kubiniame metre oro. Ribinė vertė - 50 mikrogramų. "Lietuviškų teršalų - kietųjų dalelių šiuo metu yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, Vilniuje - apie 100 mikrogramų kubiniame metre oro. Nėra ko stebėtis, juk beveik nevalomos gatvės, į kurias per žiemą buvo priberta daug druskos ir žvyro. Vėjas tas dulkes pakelia į orą. Mūsų prietaisai dabar didelį užterštumą rodo net prie televizijos bokšto Lazdynuose, kur kitu metų laiku būna švaru", - pasakojo D.Perkauskas. Nuo šių teršalų išgelbėtų arba spartesnis gatvių tvarkymas, arba pavasariniai lietūs.

Be to, uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir todėl pabrangus elektros energijai, privačių namų gyventojai, D.Perkausko žodžiais, "šildosi dievai žino kuo", o tai dar didina oro užterštumą. Pasak aplinkosaugininkų, nerimauti dėl islandiškųjų pelenų neverta. Oras gerokai labiau būna užterštas, kai dega durpynai.

"Žinoma, jei tas ugnikalnis darbuosis, tarkime, dar mėnesį, situacija gali pablogėti ir mūsų krašte. Tokiu atveju viršutiniuose atmosferos sluoksniuose galbūt susidarytų pelenų kamuoliai ir "gyventų" ten gana ilgai. Panašiai kaip radioaktyvūs debesys, kurie po branduolinių bandymų Nikitos Chruščiovo laikais keliaudavo po visos Žemės atmosferą", - dėstė D.Perkauskas.

Atsargų ir Dievas sergsti

Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad vulkaniniai pelenai pavojingi lėktuvų varikliams, o gyventojams ant žemės nėra ko bijoti. Tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė svarstė, jog šiomis dienomis žmonėms, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų, taip pat mažiems vaikams galbūt reikėtų pasisaugoti per lietų.

Kas tie vulkaniniai pelenai? Tai labai mažos mineralinių uolienų dalelės, išsiveržusios iš ugnikalnio. Jos nepanašios į pelenus, kurie susidaro deginant medieną ar popierių. Vulkaniniai pelenai netirpsta vandenyje, yra abrazyvūs. Ore jie pakyla net iki 10 kilometrų aukščio ir gali nukeliauti tūkstančius kilometrų.

Sunerimo dėl vaikų

Kai Lietuvą pasiekė vulkaninių pelenų debesis ir žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimą grėsmę žmonių sveikatai, nemažai gyventojų puolė į paniką. Jie stengėsi neatidarinėti namų durų ir langų, skambino į vaikų darželius bei mokyklas, prašė neleisti mažylių į lauką. Kai kuriose ugdymo įstaigose pedagogai patys įspėjo vaikus saugotis pavojingų dalelių, jei prasidėtų lietus, nevaikščioti lauke be galvos apdangalo.

"Niekas tiksliai nežino, koks tų dalelių poveikis sveikatai, todėl geriau pasisaugoti. Kaip galima nepanikuoti?" - neslėpė susijaudinimo kaunietė Lukrecija Simonienė. Paskambinusi į vaikų darželį, kurį lanko jos sūnus, moteris prašė, kad vaikai nebūtų leidžiami į kiemą pažaisti.

"Susisiekiau su žmona ir įspėjau niekur su kūdikiu neiti iš namų. Kalbos, jog vulkaninės dalelės nepavojingos, man kelia juoką. Juk net gyventi prie judrios gatvės, žvyrkelio, uostyti smalkių nepatariama. Dabar aiškinama, kad tas debesis kelia grėsmę lėktuvams, bet ne žmonėms", - sakė laikinosios sostinės gyventojas Vitoldas Krukulis.

Kauno miesto savivaldybės gydytojas Algimantas Kažemėkaitis LŽ teigė, jog šiuo metu žmonėms rekomenduojama būti kuo mažiau lauke. "Kuo daugiau dalelių įkvepi, tuo didesnis pavojus kyla sveikatai. Ypač turėtų saugotis tie, kurie serga kvėpavimo takų ligomis", - perspėjo medikas.

Tačiau raštiškų nurodymų ir rekomendacijų Kauno mokykloms bei darželiams A.Kažemėkaitis neišsiuntinėjo. "Juk per gripo pandemiją ugdymo įstaigų nereikėjo perspėti. Apsisaugojimo priemonių jos turi imtis be mano nurodymo", - tvirtino savivaldybės gydytojas.

Parengta pagal LŽ korespondentų Pauliaus UGIANSKIO, Felikso ŽEMULIO ir Kristinos KUČINSKAITĖS pranešimus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"