TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parama Graikijai laiminta drebančia ranka

2015 08 19 6:00
Petras Auštrevičius: “Išėjimo iš euro zonos mechanizmas nesukurtas. Matyt, ši istorija paskatins jo atsiradimą." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Milijardinės paramos bankrutuojančiai Graikijai skyrimą Lietuvos politikai palydėjo skirtingais komentarais. Tačiau visi sutiko, kad rasti kitokią išeitį iš susidariusios padėties vargu ar būtų įmanoma.

Nors ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai skyrimas papildomų lėšų iš Lietuvos kišenės nepareikalaus, kai kuriems mūsų šalies politikams tarptautinių institucijų sudėliotas gelbėjimo planas sukėlė įtarimų. Valdančiosios koalicijos atstovams „darbiečiams“ jis apskritai pasirodė esąs „skylėtas“. Tačiau dėl šventos ramybės vyresniųjų partnerių socialdemokratų jie leidosi įtikinami plano veiksmingumu.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente prognozuoja, kad Graikijos pavyzdys paskatins Europos Sąjungą (ES) kurti naujus mechanizmus nenumatytiems atvejams reguliuoti.

Nuostolių visi patirtų

Lietuvos poziciją, kurią finansų ministras Rimantas Šadžius šiandien pristatys Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose, kur bus apsispręsta dėl euro zonos finansinės paramos Graikijai, vakar svarstė Seimo Europos reikalų komitetas. Jo vadovas parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė tikintis, kad Graikijai pavyks įveikti krizę. „Mūsų interesas, kad ji išliktų euro zonoje dėl įvairių dalykų. Jei Graikija bankrutuotų, visoms šalims būtų nuostolių – tiek politinių, tiek finansinių. Mūsų interesas – palaikyti sprendimą, kuris pasiektas tikrai sunkiomis derybomis“, – sakė jis.

Abejonių dėl Graikijos gelbėjimo plano neslėpė Darbo partijos (DP) lyderis Valentinas Mazuronis. Tačiau po vakar rytą vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru jis pareiškė, kad neprieštaraus bendram valdančiosios koalicijos sprendimui suteikti mandatą R. Šadžiui dalyvauti ESM vadovų posėdžiuose. Anot V. Mazuronio, premjeras ir finansų ministras patikino, kad Lietuvos interesai ir finansinė padėtis taikant šį planą nenukentės. „Todėl mes, kaip koalicijos partneriai, neprieštarausime šio plano vykdymui, nors tebemanome, kad dabartinis Graikijos gelbėjimo planas yra „skylėtas“, – pareiškė DP lyderis.

Pasigedo realaus scenarijaus

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, šiandien turėtų prasidėti viena didžiausio masto ir sudėtingiausių finansinių valstybės gelbėjimo operacijų ES istorijoje.

„Įvertinus tai, jog numatytas bendras finansavimo poreikis siekia net 86 mlrd. eurų (realus poreikis būtų net 93,7 mlrd. eurų), o pirmoji 26 mlrd. eurų įmoka bus panaudota vien skolos aptarnavimo poreikiams bei bankų rekapitalizavimo išlaidoms padengti, pasigedau realaus scenarijaus, kas bus daroma, jei Graikijos ekonominio atsigavimo prognozės nepasitvirtins, o graikų vyriausybės pažadėtos reformos bus sustabdytos kad ir dėl pirmalaikių rinkimų, kuriuos grasinasi rengti dalis premjero Alexio Tsipro partijos kolegų“, – LŽ sakė A. Ažubalis.

Anot parlamentaro, negalima užmiršti solidarumo svarbos bendrajai valiutai. Kita vertus, negalima neįvertinti ir fakto, kad daugiamečius įsipareigojimus vėl patvirtinusi graikų vyriausybė – nei nuspėjama, nei stabili, o dauguma Graikijos piliečių dabartinį planą tebevadina ne išgelbėjimu, bet okupacija. „Jei Graikija atmestų savo įsipareigojimus, privalo būti numatytas kelias, kaip ES susigrąžins bent dalį pirminės jai skirtos finansinės pagalbos įmokos“, – įsitikinęs A. Ažubalis.

Rimti įsipareigojimai

Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, ES nei teisiškai, nei politiškai nepasirengusi galimam Graikijos pasitraukimui. „Išėjimo iš euro zonos mechanizmas nesukurtas. Matyt, ši istorija paskatins jo atsiradimą. Nes gyvenimas rodo, kad, nepaisant visų valstybės įsipareigojimų, egzistuoja politinės rizikos veiksnys, galintis sukurti labai nemalonių ir rizikingų situacijų net tokioms rimtoms organizacijoms kaip ES“, – LŽ teigė europarlamentaras.

Jo nuomone, pritarimas Graikijos gelbėjimo planui – racionalus žingsnis. Anot P. Auštrevičiaus, šūkaujančių ir prieš paramos graikams teikimą agituojančių politikų netrūksta visose ES valstybėse. Tačiau tokį sprendimą parėmė visos solidžios politinės partijos bei atsakingi politikai.

„Graikijos priimti įsipareigojimai iš tiesų yra labai skaudūs ir rimti. Ir čia tik istorijos pradžia. Ekonomikos krizei įveikti prireiks ne vienų metų. Tikiuosi, kad per šį laikotarpį valstybė ne tik išbris iš finansinės balos, bet ir pakeis mąstymą, taps atsakingesnė, suvoks, jog savimi rūpintis reikia patiems, o ne gyventi rausvoje pilyje tikintis gelbėtojų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"