TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paramos dalybose įtaria klastą

2015 10 01 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dalyje priklausomybės ligų reabilitacijos centrų – nerimo dienos, mat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) staiga pakeitė paraiškų gauti paramą sąlygas. Reabilitacijos bendruomenių atstovai įtaria, kad galbūt siekta pamaloninti su Darbo partija susijusius asmenis.

Nevyriausybininkams kliūva ministerijos užmojis mažinti prieš dešimt ir daugiau metų įsteigtų ir sėkmingai veikiančių organizacijų finansuojamų reabilitacijos vietų skaičių ir šias vietas skirti naujai įsteigtoms organizacijoms. Viena jų siejama su Darbo partijai priklausiusiu šiauliečiu Vladimiru Karpovu. Jo vadovaujamo Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ veikloje Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) buvo nustačiusi pažeidimų, tad jam teks grąžinti su tais pažeidimais susijusias jau išmokėtas lėšas.

Bereikia tik licencijos

Daug klausimų kai kurių reabilitacijos centrų atstovams sukėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrės „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės rugsėjo 17 dieną pasirašytas įsakymas, kuriuo patvirtinamas „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinės integracijos“ projektų finansavimo sąlygų aprašas. Beje, projektams vykdyti numatoma per 8,6 mln. eurų.

Piktinamasi, kad vieninteliu kriterijumi įstaigoms dalyvauti 2015–2020 metų projekte tapo įstaigos turima licencija, jau nebeatsižvelgiama nei į organizacijų patirtį vykdant ES finansuojamus projektus, nei į konkretaus darbo patirtį.

VšĮ Meikštų dvaro reabilitacijos centro bendruomenės vadovas Mindaugas Survilasmeistudvaras.lt nuotrauka

VšĮ Meikštų dvaro reabilitacijos centro bendruomenės vadovas Mindaugas Survilas LŽ pasakojo, kad pakeitus kriterijus nukentėjo visi atitinkamą patirtį sukaupę centrai. Juk pagal naują tvarką tereikia licencijos, o jos išdavimo kriterijai – gana paprasti. „Anksčiau būta daugiau kriterijų, pagal kuriuos buvo vertinami centrai. Tai ir patikimumas, ir ilgalaikė veikla, ir sukaupta patirtis, ir rezultatai ar pan. Dabar tokie kriterijai kaip darbuotojų kvalifikacija, darbo stažas nebevertinami. Tad pristeigta naujų centrų, kurie neturi patirties, o kai kurie - net darbuotojų, tačiau jau gavo licencijas“, – aiškino M. Survilas.

Anot jo, minėtų įstaigų kompetenciją pamatuoti tapo sunku, nes vertinant paraiškas neliko jokio kriterijaus, kuris leistų tai padaryti. Pavyzdžiui, VšĮ Meikštų dvaro reabilitacijos centre dirba 18 kvalifikuotų darbuotojų. Pagal naująją tvarką, finansuojamų centrui tenkančių reabilitacijos vietų sumažėjo net 16 (iš 45 beliko 29), tad teks atleisti net penkis kvalifikuotus specialistus.

„Tačiau keturi nauji centrai net neturi darbuotojų – jiems reikės jų ieškoti. O mūsų veiklos sritis specifinė, surasti patyrusių darbuotojų sunku. Tokių specialistų, kurie dirba su priklausomais nuo narkotinių medžiagų asmenimis, visoje Lietuvoje yra galbūt 120. Taigi, pavyzdžiui, Ignalinoje juos turėsime atleisti, kad kiti, galbūt be specialios darbo patirties, būtų įdarbinti Šilutėje“, - piktinosi jis. M. Survilas abejoja, ar naujai susikūrę centrai galės teikti tinkamas paslaugas. „Tačiau mes savo kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos dabar atleisime, jau nesusigrąžinsime“, - apgailestavo jis.

Turi grąžinti lėšas

Viena iš keturių naujų organizacijų – VšĮ Agapao reabilitacijos centras, vadovaujama Andrejaus Karpovo. Jo tėvas Vladimiras Karpovas, Lietuvos krikščioniškojo labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ vadovas, anksčiau su Darbo partija dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose Šiaulių mieste, vėliau nesėkmingai bylinėjosi su ministerija dėl ES paramos. Dabar V. Karpovas vadovauja „Agapao“ labdaros ir paramos fondui.

Kaip LŽ patvirtino SADM, ESFA atliko neplaninę patikrą ir nustatė, kad Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ negalėjo pateikti dalies būtinų dokumentų, pagrindžiančių projekto veikloje dalyvavusių asmenų priklausymą tikslinei grupei. ESFA nustatė pažeidimą bei pasiūlė SADM sumažinti projekto vykdytojui skirtą finansavimą bei susigrąžinti su pažeidimu susijusias jau išmokėtas lėšas.

V. Karpovo vadovaujama „Samarija“ apskundė SADM priimtą sprendimą, tačiau abiejų instancijų teismai skundus atmetė kaip nepagrįstus. Kaip nurodė SADM, „Samarija“ turi grąžinti jau apie 68 tūkst. eurų. „Bylinėjausi su ministerija ir viskas baigėsi tuo, kad esu priverstas skelbti įmonės bankrotą. Tai labai neteisinga, esame nuskriausti, praradome daug pinigų. Aš asmeniškai taip pat netekau daug pinigų“, – LŽ sakė V. Karpovas ir pridūrė, kad jau penkerius metus nedalyvauja Darbo partijos veikloje, nes tapo pastoriumi.

„Mes taip pat turėjome atleisti darbuotojus, bet niekam nesiskundėme. Paskui įsteigėme viešąją įstaigą ir visi, kurie anksčiau dirbo pas mus, perėjo į VšĮ Agapao reabilitacijos centrą. Taigi, kas pasakys, kad mes neturime patirties?“ - piktinosi jis. V. Karpovas prisipažino, kad VšĮ Agapao reabilitacijos centrui numatytas 14 reabilitacijos vietų finansavimas. „Ir kodėl turėjome negauti finansavimo? Juk pradedant „Samarija“ turime 20 metų patirtį“, - dėstė jis.

EK skatina naujokus?

SADM atstovai įsitikinę, kad organizacijoms keliamo reikalavimo turėti vien veiklos licenciją visiškai pakanka. Esą jei valstybės įgaliota institucija, vadovaudamasi teisės aktais, suteikė įstaigai licenciją, vadinasi, ši atitinka tai įstaigai ir jos teikiamai paslaugai keliamus reikalavimus. „Licencijai gauti iki 2015 metų sausio 1-osios, be bendrų reikalavimų, buvo taikoma papildoma sąlyga – turėti psichologinės socialinės reabilitacijos programą, suderintą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD). Psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų pateiktos reabilitacijos programos buvo vertinamos tarpinstitucinės darbo grupės, kurią sudarė įvairių sričių ekspertai“, – nurodė SADM.

Ministerijos atstovų teigimu, papildomų reikalavimų formulavimas pažeistų protingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, o tai "ES struktūrinių fondų panaudojimo reglamentavimo kontekste, tiek nacionaliniu, tiek Europos Komisijos (EK) lygmeniu vertinama labai neigiamai". Be to, tiek socialiniai ekonominiai partneriai, tiek EK esą visada laikosi nuostatos, kad nebūtų dirbtinai ribojamos naujai susikūrusių organizacijų galimybės dalyvauti ES projektuose.

„Galimi partneriai, teikdami prašymus dalyvauti projekte, nurodė pageidaujamą reabilitacijos vietų skaičių. Tačiau jų yra daugiau, nei galima finansuoti. Departamentas, vadovaudamasis projekto rodikliais bei skiriamu finansavimu, visiems partneriams privalėjo sumažinti jų pageidaujamą reabilitacijos vietų skaičių, naudodamas kuo objektyvesniais kriterijais pagrįstą formulę“, - LŽ nurodė NTAKD.

Vis dėlto NTAKD atstovai pabrėžė, kad būsimiems projekto partneriams numato griežtinti sutarties sąlygas. Jas turės atitikti tiek naujai įsikūrusios, tiek kelerių metų bei daugiau nei dešimtmetį sėkmingo darbo patirtį turinčios įstaigos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"