Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Paramos gavėjus iškels į dienos šviesą

 
2017 06 06 10:00
Pastaruoju metu liūdniausiai pagarsėjo teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūręs parlamentaro Gintaro Steponavičiaus paramos fondas.
Pastaruoju metu liūdniausiai pagarsėjo teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūręs parlamentaro Gintaro Steponavičiaus paramos fondas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Seime skinasi kelią idėja griežčiau reglamentuoti paramos ir labdaros panaudojimą, kad informacija apie gautą paramą būtų vieša ir liktų kuo mažiau landų ja pasinaudoti neskaidriais tikslais.

Parlamentinis Audito komitetas ėmėsi žingsnių, kuriais siekiama paramos gavėjų veiklai suteikti daugiau viešumo ir skaidrumo, efektyviau kontroliuoti paramos naudojimą. Siūloma įstatymu įtvirtinti, kad labdara ar parama negalėtų būti naudojama politinei reklamai, taip pat numatyti sankcijas jos gavėjams už nustatytų pareigų nevykdymą.

Taigi jei paramos gavėjas per du mėnesius, kai buvo įspėtas, nepateiks metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos, jam grės netekti paramos gavėjo statuso. Jis gali būti panaikintas ne tik už Labdaros ir paramos įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių paramos gavėjų veiklą, nesilaikymą.

Paulius Murauskas: „Vakarų Europos šalyse fondus steigia politinę karjerą jau baigę ar pasitraukti iš politinės veiklos planuojantys asmenys. O Lietuvoje – priešingai.“

Trūksta skaidrumo

Seimo Audito komiteto, įregistravusio Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, pirmininkė Ingrida Šimonytė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog sugriežtinus labdaros ir paramos skyrimo reglamentavimą, būtina griežtinti ir jos panaudojimo priežiūrą. „Tai – prezidentės Dalios Grybauskaitės praėjusių metų pabaigoje Seimui pateiktų įstatymo pataisų tąsa“, – pridūrė parlamentarė.

Ingrida Šimonytė: "Esama istorijų, kai net nebuvo galima sužinoti, kas gavo paramą."
Ingrida Šimonytė: "Esama istorijų, kai net nebuvo galima sužinoti, kas gavo paramą."

Pasak I. Šimonytės, iki šiol labai nedaug paramos gavėjų kasmet pateikdavo dokumentus, susijusius su jų veikla. Pavyzdžiui, už 2015 metus iš 35 401 paramos gavėjo ataskaitomis pasirūpino tik 6195, t. y. apie 17 procentų. „Ši problema egzistuoja net ir tais atvejais, kai paramą teikia valstybės įmonės. Esama įvairiausių „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos pašto istorijų, kai net nebuvo galima sužinoti, kas tą paramą gavo. Beje, įstatymo nuostata, jog davėjas turi viešinti paramą, jau yra įsigaliojusi. Dabar beliko įtvirtinti prievolę ir gavėjui pranešti apie gautą paramą“, – pabrėžė Seimo Audito komiteto pirmininkė.

Be politikų vardų

Kiek daugiau kaip prieš metus Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas įregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurios taip pat turėjo užkirsti kelią paslėptai valstybės politikų savireklamai ir užtikrinti politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą. Parlamentaras siūlė uždrausti valstybės politikams ir kandidatams į valstybės politikus būti labdaros ir paramos fondų steigėjais bei dalininkais, neleisti, kad tie fondai būtų vadinami jų vardais, pavardėmis. Mat valstybės politikų labdaros ir paramos fondai gauna nemažai lėšų tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, kurie kartais yra susiję su vieno ar kito politiko vykdomomis funkcijomis. Jų veikla paprastai itin suaktyvėja per rinkimų kampanijas. A. Strelčiūnas tvirtino, kad politikai savo labdaros ir paramos fondus dažnai naudoja ne pagal tiesioginę paskirtį, o savireklamai.

Tačiau ankstesnės kadencijos Seimo Audito komitetas nepritarė parlamentaro įregistruotoms įstatymo pataisoms ir pasiūlė jas dar tobulinti. „Tikiuosi, naujasis Audito komitetas grįš prie mano pataisų, nes pastarųjų metų skandalingi įvykiai rodo, kad jų Lietuvoje labai reikia“, – sakė A. Strelčiūnas.

Politikų aistra

Beveik tūkstančio įvairių labdaros ir paramos fondų, kurie veikia šiuo metu, daugiau kaip dešimt galima sieti su politikais – Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių tarybų nariais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais bene liūdniausiai pagarsėjo teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūręs parlamentaro Gintaro Steponavičiaus paramos fondas. Generalinės prokuratūros surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Steponavičius su vienu iš „MG Baltic“ koncerno vadovų tarėsi dėl lėšų, kuriomis esą buvo neteisėtai finansuojama G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viešoji įstaiga Laisvės studijų centras, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas ir šio Seimo nario rinkimų kampanija. 2016-ųjų pradžioje jos pervestos į vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo (abu subjektai susiję su politine partija) sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų panaudotos skoloms už politinės partijos ir Seimo nario veiklai viešinti skirtus renginius padengti, kita dalis – kandidato į 2016–2020 metų kadencijos Seimą veiklos viešinimo renginiams finansuoti.

Pats G. Steponavičius tokius įtarimus neigia. Seime svarstant parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą jis tikino, kad per susitikimus su Raimondu Kurlianskiu kalbėjo apie paramą Laisvės studijų centrui, fondui ir rinkimų agitacijai. „Nė kiek nesijaučiu darąs ar daręs dalykus, kurie man neleistų visiems žiūrėti į akis. Per šį fondą buvo remiami žmonių sumanymai, kad jie labiau pasitikėtų savimi arba galėtų suprasti, jog turėdami ir nedidelę idėją mažame miestelyje gali sulaukti paramos“, – Seime aiškino G. Steponavičius.

Paulius Murauskas: "Vakarų Europos šalyse fondus steigia politinę karjerą jau baigę ar pasitraukti iš politinės veiklos planuojantys asmenys. O Lietuvoje - priešingai."
Paulius Murauskas: "Vakarų Europos šalyse fondus steigia politinę karjerą jau baigę ar pasitraukti iš politinės veiklos planuojantys asmenys. O Lietuvoje - priešingai."

Svarbiausia – viešumas

Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad per menkas finansavimo skaidrumas sukuria daugiau rizikos tiek patiems politikams, tiek fondams ar kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi kokių nors sąsajų su politikais ir politinėmis partijomis. „Problema akivaizdi, ją būtina kuo greičiau spręsti. Tai įrodoma konkrečiais atvejais ir teisėsaugos atliekamais tyrimais“, – kalbėjo P. Murauskas.

Ingrida Šimonytė: „Esama istorijų, kai net nebuvo galima sužinoti, kas gavo paramą.“

Jo žodžiais, pasiūlymo drausti politikams savo vardu vadinti paramos ir labdaros fondus net neverta kvestionuoti. Vakarų Europos šalyse įprasta, kad panašius fondus steigia politinę karjerą jau baigę ar tokios veiklos planuojantys atsisakyti asmenys. O Lietuvoje, priešingai, kai kuriems politikams pasitraukus iš aktyvaus politinio gyvenimo, greitai užgęsta ir jų fondų veikla.

„Tačiau draudimais vargu ar išspręsime problemą, todėl kur kas svarbiau pasiekti, kad nevyriausybinių organizacijų finansavimas būtų skaidrus. Viešas duomenų prieinamumas, galimybė matyti, kas priklauso fondo valdybai, iš kokių šaltinių jis finansuojamas ir kam skiria gaunamas lėšas – tai būtinos sąlygos, kai galima tikėtis kardinalių pokyčių“, – dėstė VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"