Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Paramos pinigams tiesia skaidresnį kelią

 
2016 12 15 6:00
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, siūlomos įstatymų pataisos - dar vienas žingsnis darant kovą su korupcija efektyvesnę.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, siūlomos įstatymų pataisos - dar vienas žingsnis darant kovą su korupcija efektyvesnę. Alinos Ožič nuotrauka

Fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos turėtų ne tik išsamiai atskleisti, kokią labdarą ir paramą gauna iš juridinių asmenų bei kaip tokias lėšas naudoja, bet ir sulaukti sankcijų, jei šios prievolės nevykdo. To siekia prezidentė Dalia Grybauskaitė, teikdama Seimui kelių įstatymų ir Civilinio kodekso pataisas.

Siūloma, kad išsamią informaciją apie paramą politikų vardais pavadinti fondai, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos (NVO) skelbtų tiek savo svetainėse, tiek metinėse ataskaitose, teikiamose Registrų centrui. Turėtų būti tiksliai nurodomi ne tik paramos teikėjai, bet ir jos vertė.

Ataskaitų nepateikusios organizacijos prarastų paramos gavėjo statusą. Taip pat raginama įtvirtinti, kad visuomenė su minėtomis ataskaitomis Registrų centre galėtų susipažinti nemokamai.

Įstatymai ir dabar įpareigoja organizacijas teikti tokius duomenis, o Registrų centras juos skelbia. Tačiau dažniausiai informacija yra bendro pobūdžio, be to, mokama. Savo finansus viešina tik kas penkta, veiklos ataskaitas – kas ketvirta NVO. Atsakomybės už tai, kad veikla neviešinama, šiuo metu nenumatyta.

Spragos bado akis

Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį į neskaidrią politikų vardais pavadintų fondų veiklą, kai per juos galima apeiti draudimą juridiniams asmenims finansuoti partijų politines kampanijas, reklamos ribojimus, atlikti kitus draudžiamus veiksmus.

Anot jo, minėtos pataisos siūlomos pastaruoju metu išaiškėjus atvejams, kai valstybės įmonės dalijo paramą įvairiems paramos gavėjams neturėdamos aiškių kriterijų. „Ledkalnio viršūnė – „Lietuvos geležinkeliai“. 2016 metais buvo paskirstyta apie 1 mln. eurų paramos“, – pažymėjo patarėjas.

Statistika rodo, kad iš daugiau kaip 35 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų Registrų centrui privalomas ataskaitas pateikė tik per 6 tūkstančius. Be to, ataskaitos neišsamios, nenurodoma, kas yra paramos teikėjai.

„Prezidentės teigimu, priėmus pataisas paramą gaunančių organizacijų veikla taptų skaidresnė ir atviresnė, o rėmėjų išryškinimas padėtų atsekti fiktyviai veikiančius, galbūt neskaidriems sandoriams sudaryti naudojamus juridinius asmenis. Viešumas galėtų užtikrinti, kad paramos gavėjo statusą turėtų tik jo vertos organizacijos“, – sakė M. Lingė.

Vertina palankiai

Anot viešosios įstaigos Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovo Mariaus Ulozo, viešumas ir skaidrumas iš esmės yra sveikintinas dalykas. „Reikia žiūrėti į bendrą kontekstą, kodėl tai daroma. Stengiamasi suvaržyti korupciją. Labiausiai pataisos paveiktų įvairius fondus, prisišliejusius prie partijų ir tapusius politinių jėgų veiklos finansavimo instrumentais“, – komentavo jis.

Kita vertus, nedidelėms NVO, kurios ir taip vos išsilaiko, yra finansuojamos pagal projektus, pasak M. Ulozo, tektų papildoma administracinė našta.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas rodo, kad keturi penktadaliai apklaustų organizacijų atstovų sutinka, jog norint veikti skaidriai būtina skelbti veiklos ataskaitas, įvardyti rėmėjus, viešinti, kokios lėšos leidžiamos.

TILS projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė teigė įžvelgianti dvejopą prezidentūros siūlomų pataisų naudą visuomenei. Pirma, šiuo metu asmuo, norėdamas paaukoti kuriai nors NVO, dažnai negali tiksliai sužinoti, kuo iš tiesų ji užsiima, ar jos veikla realiai atitinka deklaruojamą. „Antra, dabar fondai neretai suteikia politikams galimybę daugiau būti viešumoje. Tai tarsi netiesioginė politinė reklama. Tačiau paprastai nematome, kas juos remia“, – pabrėžė R. Mrazauskaitė.

Kaip rodo statistika, per praėjusią Seimo kadenciją šalyje veikė 14 su parlamentarais siejamų fondų.

Paramai – milijonai

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai įvairios organizacijos gavo daugiau kaip 125 mln. eurų paramos, iš jų per 68 proc. – iš Lietuvos juridinių asmenų, apie 22 proc. – iš užsienio, kone 10 proc. – iš Lietuvos ir užsienio anoniminių bei fizinių asmenų. Dar 16,5 mln. skyrė fiziniai asmenys, paaukoję 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Liūto dalis lėšų – 43 proc. – teko sportui, maždaug po dešimtadalį siekė parama socialinės globos ir rūpybos, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos organizacijoms, 3 proc. – religinėms organizacijoms.

Priminsime, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai birželį krėtė buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio ir Seimo nario Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namus. G. Steponavičius kratas siejo su tuo, kad vienas fondo rėmėjų buvo koncernas „MG Baltic“. Teisėsauga tiria, ar buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus savo bei kitų naudai paėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"