TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paramos Ukrainai per daug nebus

2014 04 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketvirtą kartą per tris mėnesius Seimas įvykius Ukrainoje įvertino priimdamas rezoliuciją. Šįkart jos turinį padiktavo praėjusią savaitę Ženevoje vykusio keturšalio susitikimo išvados.

Už rezoliuciją “Dėl padėties Ukrainoje”, kuria Rusija paraginta laikytis Ženevoje priimto susitarimo nuostatų, vakar balsavo 49, prieš – 1 (“darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas), susilaikė 8 Seimo nariai. Praėjusį antradienį “darbiečių” siūlymu šis rezoliucijos projektas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Motyvas - jos tekstas parengtas dar prieš Šveicarijoje vykusį Ukrainos, Europos Sąjungos (ES), JAV ir Rusijos derybininkų susitikimą.

Tačiau padarius kelias redagavimo pataisas vakar dokumento tekstas Seimo nariams pasirodė priimtinas. Į savo darbotvarkę projektą įrašė opozicinis Liberalų sąjūdis. Prieš mėnesį svarstant kitą rezoliuciją Ukrainos klausimu akibrokštą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis. Jo pateikti alternatyvūs siūlymai ir kalbos Seimo salėje sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą, todėl buvo palydėti šūksniais “Gėda!”

Siūlė derybas Vilniuje

Rezoliucijos projektą vakarykščiame plenariniame posėdyje pristačiusio Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, „po ilgoko derinimo“ pateiktas sustyguotas variantas. Jis buvo suderintas su Užsienio reikalų ministerija (URM).

Rezoliucijoje pažymima, kad atkuriant taiką ir saugumą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje turi būti išvestos bei nuo pasienio atitrauktos Rusijos ginkluotosios pajėgos. Dokumente vardijami ir kiti principai, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant konfliktą regione: okupuotoje Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Ukrainos jurisdikcijos atkūrimas Kryme bei gyventojams patrauklaus autonomijos modelio įdiegimas regione.

Paklaustas, ar ne per dažnai Seimas „kepa“ rezoliucijas, G.Kirkilas sakė, kad analogiškus dokumentus priėmė Europos Parlamentas, Estijos ir Lenkijos politikai. „Ukraina tikrai dėkinga už bet kokią paramą. Todėl nepagailėkime jos“, - agitavo jis. Pasiteiravus, ar nebūtų galimybės konfliktuojančių šalių derybas surengti Vilniuje, ERK pirmininkas sakė tokį siūlymą perduosiąs URM. „Kol kas priešininkus prie stalo pavyko susodinti neutralioje šalyje“, - pažymėjo jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka pranešė iš Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerijaus Žovtenkos sužinojęs, kad Ženevos susitarimo nesilaikoma. „Rašykite, kiek galite rezoliucijų, tai mums labai svari moralinė parama“, - diplomato žodžius perdavė komiteto vadovas. „Rezoliucijų reikia tiek, kiek reikia, kol demokratija Ukrainoje nugalės“, - pritarė konservatorius Kazys Starkevičius.

Posūkis - prezidento rinkimai

G.Kirkilo teigimu, susitikimas Ženevoje svarbus jau vien tuo, kad konfliktuojančios šalys pirmą kartą susėdo prie derybų stalo. Jis prisipažino nepritariantis skeptiškai vertinantiesiems rezoliucijos “žanrą”.

“Rusijos reakcija rodo, kad ji kreipia dėmesį į tokius pareiškimus. Rezoliucijos esmė - pademonstruoti Europos Sąjungos ir NATO šalių solidarumą”, - LŽ sakė G.Kirkilas. Jis prognozavo, kad Seimo priimtas dokumentas, vertinantis padėtį Ukrainoje, tikrai ne paskutinis. Prognozuodamas artimiausius įvykius šioje šalyje ERK vadovas teigė, kad “karščiausias taškas” bus gegužės 25-ąją vyksiantys prezidento rinkimai. “Turint galvoje, jog visos valstybės siunčia labai daug stebėtojų - vien Kanada apie 500, manau, jie turi galimybių būti gana sąžiningi. Rinkimai situaciją pakeis iš esmės. Dabartinę Ukrainos valdžią Rusija vadina neteisėta, o po rinkimų teks pripažinti teisėtai išrinktą prezidentą”, - aiškino G.Kirkilas.

Susitarimai nevykdomi

Anot ERK vicepirmininko liberalo Petro Auštrevičiaus, akivaizdu, kad Ženevos susitarimai nėra vykdomi. “Rusija praktiškai pasitraukė nuo derybų stalo, nors ir pasirašė susitarimą. Todėl griūva visas taikaus sureguliavimo procesas. Skatiname, kad Vakarai, nepripažindami aneksuoto Krymo, mėginimų federalizuoti ir aneksuoti Ukrainą, imtųsi dar rimtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. Nes tik tokie veiksmai gali sustabdyti jos agresiją”, - LŽ sakė Seimo narys.

Politiko nuomone, susitikimas Ženevoje įtampą numaldė “vos porai dienų”, nes nuo pat pradžių dėl Rusijos nenuoširdumo buvo pasmerktas žlugti. “Šiandien įtampa Ukrainoje auga, nes jos vadovybė ėmėsi tolesnių antiteroristinių veiksmų. Manau, kad tai neišvengiama - valstybė turi teisę gintis nuo terorizmo ir nesankcionuotų ginkluotų grupių, veikiančių jos teritorijoje”, - teigė P.Auštrevičius.

Jis mano, kad ES be reikalo tiek daug vilčių deda į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misiją Ukrainoje. “Į Europos ir viso pasaulio darbotvarkę Ukraina atėjo ilgam, nes šių įvykių kontekste matome bandymą kurti naująją pasaulio tvarką, tiksliau - atkurti senąją. Sprendimas bus sudėtingas tiek politiškai, tiek finansiškai “, - pažymėjo P.Auštrevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"