TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parduotas automobilis kainavo paramą

2014 11 14 6:00
Ana Sudžiuvienė. Erlendo Bartulio nuotrauka

Du nepilnamečius vaikus auginanti kaunietė pusę metų negavo socialinės paramos dėl to, kad, valdininkų nuomone, per pigiai pardavė savo seną automobilį. Esą moteris sąmoningai atsisakė pajamų, kurias galėjo gauti už mašiną.

Automobilį pigiai pardavusi kaunietė savo kailiu patyrė, kokia yra ta šįmet įsigaliojusi nauja paramos skyrimo tvarka. Ją patvirtinę valdininkai džiaugiasi, kad vadinamieji saugikliai gerokai praretino pašalpų prašytojų gretas.

Brangiai kainavęs sprendimas

Kaunietė Asta K. (pavardė redakcijai žinoma – aut.) Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje lankosi ne vienus metus. Pirmą kartą moteris ten užsuko pasiteirauti dėl galimybės vyresniajam vaikui gauti nemokamą maitinimą mokykloje. Tuomet jos prašymą priėmusi darbuotoja papasakojo ir apie socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Kaunietė, net ir susiradusi darbą (kelias dienas per savaitę), kas mėnesį papildomai iš valstybės gaudavo po 350 litų.

Tačiau prieš pusmetį nuėjusi į Kauno merijos Socialinės paramos skyrių parašyti prašymą skirti jai pašalpą Asta K. išgirdo netikėtą verdiktą – pinigų ji negalinti prašyti pusę metų, nes... itin pigiai pardavė savo automobilį. Nuomojamame bute gyvenanti moteris naudotą „Peugeot 206“ įsigijo prieš maždaug penkerius metus už 6 tūkst. litų. Tačiau 1998-aisiais pagaminta transporto priemone iki šios vasaros pavažinėjusi kaunietė nusprendė ją parduoti. Už prastos būklės automobilį pirkėjas sutiko mokėti tik tūkstantį litų. „Nemaniau, jog šis sprendimas man taip brangiai kainuos“, - sakė Asta K.

Socialinės paramos skyriaus darbuotojos paaiškino jai, kad mašinos rinkos vertė - 4 tūkst. litų. Vadinasi, norėdama gauti pašalpą moteris transporto priemonę turėjo parduoti bent už pusę kainos. Kadangi Asta K., anot valdininkų, esą pati atsisakė pajamų, kurias galėjo gauti už savo turtą, ji šešiems mėnesiams neteko teisės į paramą.

Kaunietė neslėpė, kad be artimųjų pagalbos tą laikotarpį nebūtų išsivertusi iš savo maždaug 450 litų atlyginimo. Moteris šiek tiek sutaupo, nes jai nereikia važiuoti į darbą – gyvena netoliese. Vaikų mokykla taip pat arti, be to, ugdymo įstaigoje jie nemokamai papietauja.

Miesteliuose tvarka dar griežtesnė

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė LŽ pasakojo, kad pernai valstybė savivaldos institucijoms perleido Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo vykdymą. Paskui kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į jos teritorijoje vykstančias tendencijas, pavirtino savo tvarką. Kaune taip pat buvo sudaryta darbo grupė ir išanalizuota socialinės paramos skyrimo tvarka. Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ją patvirtino pernai, prieš pat Kalėdų šventes.

Vienoje iš šios tvarkos nuostatų, su kuria susidūrė Asta K., kalbama būtent apie tai, kad teisės į socialinę paramą netenka tie, kurie parduoda savo turtą pigiau nei už pusę vidutinės rinkos kainos. „Žinoma, būna individualių situacijų, jas aptariame su konkrečiu pagalbos prašytoju. Numatytos išimtys, kai parama skiriama, net jei šiam punktui buvo nusižengta“, - tvirtino A. Sudžiuvienė. Naujoji sistema, anot jos, sukurta atsižvelgiant į tai, kad daugelis pašalpų gavėjų tenkinasi tuo, ką gauna, ir nė neketina ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių. Pašnekovė teigė, jog paprastai asmeniui skiriama 350 litų. Bet jeigu jis registruotas Darbo biržoje dvylika mėnesių, savivaldybė moka 280 litų. Jei kitokio pragyvenimo šaltinio asmuo ieško 24 mėnesius, parama iš miesto biudžeto dar labiau mažinama.

„Auga trečia paramos prašytojų karta. Jei niekas valstybėje nesikeis, norinčiųjų nieko neveikti tik daugės“, - pabrėžė A. Sudžiuvienė. Valdininkė pridūrė, kad mažesniuose miesteliuose piniginės pašalpos skyrimo tvarka dar griežtesnė. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į kiekvieno paramos prašytojo gyvenimo sąlygos. Didmiesčiuose jos vertinamos tik tuomet, kai kyla pagrįstų įtarimų, o vietovėje, kurioje gyventojai vieni kitus puikiai pažįsta, to nė nereikia daryti. „Ten visi viską žino apie kiekvieną žmogų, net ir tai, kas kokiomis meškerėmis žvejoja ir kur sukneles perka... Miesteliuose socialinė pagalba skiriama atidžiai išanalizavus asmens situaciją. Mieste visus patikrinti daug sunkiau“, - kalbėjo A. Sudžiuvienė.

Šįmet iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto socialinės paramos gavėjams jau išmokėta apie 22 mln. litų. Ši suma išdalyta maždaug 10 tūkst. asmenų. „Šįmet pašalpų prašytojų gerokai sumažėjo. Tai reiškia, kad sugriežtėjus reikalavimams pradėti atidžiau vertinti konkretūs asmenys. Juk matome visus prašančiojo duomenis: kokio turto jis turi, kokias pajamas gauna, ką pirko ar pardavė“, - aiškino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"