TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pareiga tėvynei taps nuolatine prievole

2016 03 15 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Valstybės vadovai nusprendė, kad iki 2020 metų turėjęs galioti laikinas jaunuolių šaukimas turi būti pakeistas į nuolatinę prievolę atlikti karo tarnybą. Būtinybę grįžti prie mišrios – profesionalų ir šauktinių – kariuomenės esą diktuoja konstitucinis reikalavimas turėti gerai organizuotas ginkluotąsias pajėgas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) vakar vienbalsiai sutarė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui. Tam pritarė ir anksčiau priešingą nuomonę reiškęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Be to, į kariuomenę kasmet norima pašaukti nuo 500 iki 1 tūkst. vaikinų daugiau nei iki šiol. Iš viso šauktinių skaičių ketinama padidinti iki 3,5–4 tūkstančių. Galutinį sprendimą dėl to dar turės priimti Seimas.

Laukia savanorių

„Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad, įgyvendinant iš Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą kariuomenę bei užtikrinant šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principą, šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą reikia vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas.

Nors ir balsavo už nuolatinę privalomąją karo tarnybą, J. Olekas teigė, kad ir toliau nėra stiprus privalomojo šaukimo šalininkas. Jis tikisi, kad kareivines užpildys savanoriai. Anot ministro, šiemet per kelis mėnesius norą atlikti karo tarnybą jau pareiškė daugiau nei du trečdaliai šauktinių. „Manau, kad praėjusių, šių metų pavyzdys tikrai sudarys sąlygas jaunimui ateityje savo noru rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje“, – vylėsi ministras.

Finansavimas didės 150 mln. eurų

J. Olekas žadėjo siūlyti didinti finansinį paskatinimą jaunuoliams, atėjusiems tarnauti į kariuomenę. Savanoriams siūloma mokėti nebe 25 proc., o 30 proc. priedą. Tiems, kurie pateko į šaukiamųjų sąrašą, bet nutarė paankstinti tarnybą, siūloma papildomai mokėti 15 proc. priedą.

Kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas skaičiuoja, kad padidinus šaukiamųjų skaičių iki 2021 metų mūsų kariuomenėje gali būti 24 tūkst. karių, o aktyvusis rezervas sieks 30 tūkst. karių.

VGT taip pat nutarė kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai papildomai numatyti ne mažiau kaip 150 mln. eurų. Pritarta ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktiems krašto apsaugos sistemos 2017–2020 metų prioritetiniams plėtroms projektams bei Lietuvos karinei strategijai, kuri pastarąjį kartą buvo atnaujinta 2012 metais.

Valstybės gynimo taryba vakar vienbalsiai sutarė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui. /Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Laikina tvarka problemų nesprendžia

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pritaria nuolatinei šauktinių kariuomenei. Pasak jo, vien tik laikina privalomoji karo tarnyba neišspręs susikaupusių problemų: neužtikrins pakankamo karių rezervo ir karinių dalinių užpildymo. Esą tik nuolat rengiant šauktinius galima įgyvendinti konstitucinę priedermę parengti piliečius ginti valstybę. „Manau, kad daug daugiau yra argumentų už. Juolab kad neatsisakome profesionalios kariuomenės dalies, kuri didės ir turės pasiekti apie 14 tūkst. karių“, – aiškino parlamentaras.

A. Paulauskas prognozavo, kad VGT priėmus sprendimą laukia rimtos diskusijos Seime, apsisprendžiant, kokia bus nuolatinė privalomoji karo tarnyba. Jis priminė, kad jau būta svarstymų į tarnybą šaukti tik mokyklą baigusius jaunuolius, trumpinti tarnybos laiką ir pan. Politikas taip pat tikisi, kad numačius didesnes finansines paskatas, karo tarnyba taps patrauklesnė ir atsiras daug savanorių.

Kilo abejonių dėl J. Oleko

Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė sveikino šį sprendimą kaip svarbų Lietuvos gynybai ir priešo atgrasymui. „Pakankamo dydžio rezervo rengimas šiandien yra vienas iš krašto apsaugos prioritetų. NATO partneriai labai teigiamai vertino šauktinių grąžinimą, todėl jiems buvo nesuprantami siūlymai vėl jų atsisakyti. Gerai gynybai parengta visuomenė kartu su stipria, gerai apginkluota reguliariosios kariuomenės dalimi yra tinkamas būdas parodyti mus pasiryžusiems ginti partneriams, kad gerai suprantame savo krašto geopolitinę situaciją ir prisiimame pakankamą atsakomybę“, – tvirtino ji.

R. Juknevičienė teigė, kad VGT kiekvienais metais svarsto, kokio dydžio turėtų būti Lietuvos kariuomenė ateinančiais metais ir perspektyviniai dydžiai po šešerių metų. Projektas yra parengiamas KAM, jį svarsto VGT ir Vyriausybė, o galutinai priima Seimas. Anot jos, J. Oleko vadovaujama ministerija VGT pateikė įstatymo projektą, kuriame buvo ir toliau siūloma atsisakyti šauktinių po penkerių metų. „Man neaišku, kaip ministras, nepritariantis esminėms krašto gynybos nuostatoms, neš tokį įstatymą į Seimą ir pristatinės jį Seimo nariams? Ar bandys VGT priimtą sprendimą stabdyti per Seimo daugumos balsavimus Seime? O gal J. Olekas ragins Seime socialdemokratus ir kitus pritarti VGT sprendimui? Prieš keletą mėnesių dėl analogiško įstatymo ragino balsuoti prieš. Dar svarbiau, kiek nuoširdžiai nuostatas, kurioms prieštarauja, jis įgyvendins, jei nepavyks sustabdyti per socialdemokratų kontroliuojamą Seimą?“ – klausė R. Juknevičienė.

Ginti turi profesionalai

Privalomai šauktinių tarnybai pritaria toli gražu ne visi. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas pasisako prieš ir mano, kad Lietuvą turėtų ginti profesionalų kariuomenė. „Šiuolaikinės karinės technikos lygis ne toks kaip prieš šimtą metų, kad reikėtų pakelti kardą ir žūti išlipus iš apkasų. Jei mums valstybėje reikia patrankų mėsos, galime tuo keliu eiti, o jei norime profesionaliai gintis, tam turime skirti lėšų ir turėti profesionalią kariuomenę“, – įsitikinęs R. Paksas.

Liberalų sąjūdis nėra suformavęs konkrečios pozicijos dėl nuolatinės privalomosios karo tarnybos. Esą nors geopolitiniai iššūkiai verčia naudotis visomis įmanomomis priemonėmis didinant kariuomenę, klausimas dėl šauktinių reikalauja platesnės diskusijos.

Būtinas pastovumas

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Valdas Rakutis pritaria nuolatiniam šauktinių sugrąžinimui. Esą tokie dalykai, kaip kariuomenės komplektavimo formos, negali būti dažnai kaitaliojami. „Kariuomenės kompletavimo sistema turi įtakos ir infrastruktūros plėtrai, ir valstybės gynybos koncepcijai. Žmogus ne tik atitarnauja kelis mėnesius šauktiniu, bet ir vėliau laikomas karo prievolininku. Pavyzdžiui, jeigu penkerius metus buvo karo prievolė, o paskui penkerius metus – ne, žmonės, negavę pasirengimo, negali būti normalūs rezervininkai. Tuomet vyrauja chaosas, – aiškino ekspertas. – 2008 metais buvo sustabdytas šaukimas į karo tarnybą. Dabar tai sudarė keistą situaciją: atnaujinus šaukimą, neaišku, ką daryti su vyresnių amžiaus grupių žmonėmis. Į kariuomenę turi žygiuoti 24, 26 metų jaunuoliai, o tai yra sudėtinga dėl pasikeitusios šeiminės situacijos. Todėl geriau, kad sistema nuolat funkcionuotų. Tada ji tampa tam tikra tradicija, nekelia daug aistrų, prie to prisitaiko kariniai daliniai, yra sukuriama speciali infrastruktūra.“

V. Rakučio teigimu, kitose mūsų regiono šalyse yra skirtingų kariuomenės rūšių sistemos. Pavyzdžiui, Estijos kariuomenė taip pat yra mišri, šalis turi gana didelį rezervo karių skaičių. Tuo metu Lenkija ir Latvija yra perėjusios prie profesionalios kariuomenės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"