TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pareigos jausmas neįveikia nusivylimo

2014 05 17 6:00
Zenonas Vaigauskas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaraisiais metais į rinkimus Lietuvoje ateina tik maždaug kas antras rinkėjas. Piliečių vangumui turi įtakos daugybė priežasčių: nuo apolitiškumo, nusivylimo iki blogo oro.

Pirmajame prezidento rinkimų ture praėjusį sekmadienį savo valią pareiškė tik kiek daugiau nei pusė – apie 52 proc. - balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Panašus rinkėjų aktyvumas buvo ir 2012 metais per Seimo rinkimų pirmąjį turą. Prieš trejus metus savivaldybių tarybų narius išrinko 44 proc. rinkėjų, o Europos Parlamento (EP) narius 2009 metais – vos kas penktas balsavimo teisę turintis pilietis.

Tačiau būta rinkimų, sutraukusių gerokai daugiau žmonių. Pavyzdžiui, per 1993 metų ir 1997 metų prezidento rinkimus rinkėjų aktyvumas siekė atitinkamai 78,6 proc. ir 73,66 procento. Per referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) savo valią pareiškė daugiau kaip 63 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

Aktyviausi – pensininkai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškino, kad visame pasaulyje matomas rinkėjų aktyvumo mažėjimas. Spręsdamos šią problemą kai kurios valstybės nustato didesnį balsavimo dienų skaičių. Kai kur, pavyzdžiui, Belgijoje, Maltoje, Liuksemburge, balsavimas yra privalomas. Pasak Z.Vaigausko, balsuoti neatėjusiems rinkėjams skiriamos baudos, jie turi rašyti pasiaiškinimus. „Lietuvoje irgi ne kartą girdėjome politikų svarstymus, kad galbūt reikėtų įvesti privalomą balsavimą“, - priminė jis.

Z.Vaigauskas pažymi, kad rinkėjų aktyvumą skatina rinkimų reikšmė valstybės gyvenimui, aštri politinė kova. Todėl žmonės aktyviai rinko Aukščiausiąją Tarybą, aktyviai dalyvavo pirmuosiuose rinkimuose po Nepriklausomybės atkūrimo. 1998 metų prezidento rinkimų antrajame ture, kai dėl posto kovojo Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas, prie balsadėžių atėjo daugiau rinkėjų nei per pirmąjį turą, nors paprastai antrajame ture aktyvumas būna mažesnis.

VRK baigia rengti išsamų tyrimą apie Lietuvos rinkėjus, dalyvavusius šiuose prezidento rinkimuose. Z.Vaigauskas pasakojo, kad iš jo matyti, kad aktyviausiai balsavo vyresnio amžiaus žmonės. Pastebėta, kad gerokai pasyviau balsavo 24 metų ir kiek vyresni piliečiai. „Jaunimas iki 24 metų balsuoja aktyviai. Po to – duobutė. Vėliau aktyvumas didėja. Aišku, nuo labai solidaus amžiaus – 75 metų – jis vėl pradeda mažėti, tikriausiai dėl objektyvių priežasčių“, - sakė VRK pirmininkas.

Į pareigą balsuoti Lietuvoje atsakingiau žiūri moterys. Pagal balsavimo aktyvumą vyrai jas beveik pasiveja tik sulaukę pensinio amžiaus. „Jauni vyrai – didesni tinginiai“, - sakė Z.Vaigauskas.

Laurynas Kasčiūnas /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nedalyvauja valstybės kūryboje

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dalis visuomenės yra visiškai apolitiška, todėl ir nedalyvauja rinkimuose. Be to, vis dar veikia posovietinis fonas: bendras nusivylimas, netikėjimas, kad kas nors keisis į gera. Taip pat svarbus politinės lyderystės, pasiūlos klausimas. Tai, kad kai kurios politinės partijos yra uždaros, jų lyderiai nesikeičia kelis dešimtmečius, irgi prisideda prie to, jog rinkėjai neina balsuoti. „Nemažai rinkimuose nedalyvaujančių žmonių visaip aiškintų savo argumentus: ką beišrinksi – vis tiek tas pats, visi aplink vagys, susvetimėjęs politinis elitas ir pan.“, - svarstė jis.

L.Kasčiūnas apgailestavo, kad didelė žmonių dalis nedalyvauja rinkimuose, o kartu ir valstybės kūryboje. Čia jis įžvelgė daug rimtų problemų: požiūrio į valstybę, santykio su ja ir bendrapiliečiais, patriotizmo. Tai kelia ir svarbius klausimus, kas būtų, jei šalis susidurtų su rimta politine ar net karine krize.

L.Kasčiūno nuomone, padėtį į gerą galėtų pakeisti naujų politikų atėjimas, partijų uždarumo mažėjimas. Ne mažiau svarbus ir švietimas, balsavimo tradicijos turėtų būti skiepijamos šeimose, perduodamos iš kartos į kartą.

Suteikia svorio kitų balsams

Mykolo Romerio universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis pažymėjo, kad esama naivaus įsitikinimo, jog neateidami balsuoti žmonės nedalyvauja rinkimuose. Priešingai, nebalsuojantys piliečiai suteikia daugiau svorio savo valią pareiškiančių žmonių balsams. Atitinkamai jų nuomonė, poreikiai bus atstovaujami gerokai stipriau.

Pasak G.Navaičio, tai, kad daug rinkėjų neateina balsuoti, susiję su dalies žmonių psichologinėmis savybėmis. Viena iš priežasčių – anomija, rodanti nusivylimą visuomene, lyderiais, vertybėmis. „Apytikriai galėčiau pasakyti, kad panašios būsenos Lietuvoje turbūt galėtų būti bent ketvirtadalis žmonių. Kovo mėnesį atlikome tyrimą, vertinantį Lietuvos žmonių laimės lygį. Pagal jį, apie ketvirtalis žmonių atsakė, kad metai jiems buvo blogi, ir nieko gero jie nesitiki ateityje. Paprastai tai – žemesnio išsilavinimo žmonės, didžioji jų dalis gyvena kaime“, - pasakojo profesorius.

Matuoja naudą

G.Navaičio teigimu, psichologai yra pateikę keletą rinkėjų elgesio aiškinimų. Pagal ekonominę balsavimo teoriją, žmogus balsuoja, jeigu balsavimo nauda viršija kaštus. Čia galima kalbėti ne tik apie tiesioginį rinkėjų papirkimą, dovanojamą partinę simboliką, bet ir apie norą būti pilietiškam, būti su dauguma, patvirtinti, kad žmogus save sieja su šia valstybe. „Akivaizdu, kad ši nauda nėra labai didelė. Ar dėl to, kad norite būti pilietiška, nedirbsite savo sode, eisite balsuoti? Ar vis dėlto nutarsite, kad sodo darbai naudingesni? Daug žmonių nutaria, kad sodo darbai yra naudingesni. Todėl ir transporto išlaidos, ir balsavimui skirtas laikas, ir blogas oras akivaizdžiai turi įtakos balsavimui“, - pažymėjo G.Navaitis.

Taip pat, anot psichologo, Lietuvoje pastebimas dar vienas principas – kuo rinkimų prestižas didesnis, tuo daugiau rinkėjų ateina balsuoti. Pavyzdžiui, prezidentą renka gerokai daugiau žmonių nei savivaldybių tarybų narius. Labai skiriasi ir rinkėjų aktyvumas per Seimo bei EP rinkimus. G.Navaitis tai aiškina tuo, kad žmonės nemano, kad EP sprendžiami mums svarbūs klausimai.

Psichologo nuomone, galima paskatinti rinkėjų aktyvumą. Tačiau jis nemano, kad Lietuvoje to siekiama. Kaip pavyzdį G.Navaitis mini tiesioginius merų rinkimus – gyventojai pasisako už tai, bet valdžia jų niekaip neįteisina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"