TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pareigūno vardo žemintojai lieka nenubausti

2009 01 12 0:00
STT vadovas Ž.Pacevičius neabejoja, kad Operatyvinės veiklos įstatymą reikia keisti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Operatyvinės veiklos įstatymas, kurį kuriant itin akcentuotos žmogaus teisės, įvarė į kampą operatyvininkus. Net turėdami neginčijamų įrodymų apie pareigūnų tarnybinius nusižengimus, jie negali nieko padaryti.

Teisėsaugininkų nešvariais darbeliais domisi kelios tarnybos: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdyba ir Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba. Gavus duomenų apie pareigūnų nusikaltimus pradedamas operatyvinis tyrimas. Jei informacija pasitvirtina, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Absurdiška padėtis.

Vienas šių dviejų kategorijų tyrimų skirtumų yra tai, kad, per operatyvinį tyrimą sužinojus ne apie nusikaltimą, o apie tarnybinį nusižengimą, tokios informacijos, pagal įstatymą, niekur ir niekaip negalima panaudoti.

Susidaro absurdiška padėtis. Pavyzdžiui, sužinoma, kad stebimasis žemina pareigūno vardą, painioja viešuosius ir privačius interesus ir pan., tačiau remiantis operatyvine informacija tokio pareigūno negalima kaip nors nubausti. Tad susitepusieji toliau eina savo pareigas, pliuškenasi su banditais pirtyse, tarnybiniai automobiliai vežioja jų šeimų narius.

Tuo metu tarnybinius tyrimus reglamentuojantys Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas taip pat nenumato operatyvinės informacijos panaudojimo.

Įstatymas neblogas

LŽ kalbintas generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas teigė žinąs šią problemą. Tačiau, šalies policijos vadovo įsitikinimu, ją reiktų spręsti ne keičiant įstatymus, o kaip nors kitaip: "Manau, kad Operatyvinės veiklos įstatymu negali būti naudojamasi fiksuojant kokius nors administracinius prasižengimus. Jis gali būti pasitelkiamas tiriant tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. O turint informacijos, nesvarbu kaip gautos, apie nusižengimus, galima naudotis kitais svertais - atestacijomis ir kt. Reikia ieškoti kitų sprendimo būdų."

Panašios nuomonės laikosi ir Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius Julius Jasaitis. Jo manymu, keisti įstatymo nereikia, nes operatyviniu būdu gautos informacijos apie drausminius nusižengimus panaudojimas būtų neteisėtas. Kitaip galėtų būti pažeistos stebimų asmenų teisės. "Reikėtų labai gerai pagalvoti. Tobulų įstatymų apskritai nėra", - pabrėžė J.Jasaitis.

STT rankos surištos

STT vadovas Žymantas Pacevičius teigia, kad ši problema aktuali jau keletą metų. "Pagal įstatymą, operatyvinio tyrimo metu gautos informacijos apie drausminius nusižengimus mes negalime panaudoti. Šiuo metu vyrauja nuostatos, kad operatyvinė veikla pažeidžia žmogaus teises... Jaučiame bendrą politiką: kuo mažiau sankcijų, kuo mažiau operatyvinės veiklos, kuo daugiau jos kontrolės. Nežinau, kaip šią problemą spręsti. Tarpusavyje pasišnekame, kad įstatymą reikia keisti", - sakė jis LŽ.

Be to, Ž.Pacevičiaus teigimu, yra ir kita panaši problema. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą STT turi tikrinti į aukštus postus skiriamus asmenis. "Čia kyla daug problemų: jei žmogui, pavyzdžiui, neduodamas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, operatyvinę veiklą jo atžvilgiu jau galima "laidoti", nes asmuo suvokia, kad kažkas ne taip, ir pasidaro labai atsargus. Patys suprantate, ką reiškia pranešimas, jog prieš asmenį atliekamas operatyvinis tyrimas, - aiškino STT vadovas. - Paprasčiausias pavyzdys: operatyvinio tyrimo metu užfiksuojama, kad koks nors pareigūnas nuolat lėbauja pirtelėse su kriminalinio pasaulio autoritetais. Tai nėra nusikaltimas. Todėl šios informacijos negalime panaudoti. Žinome tokius dalykus, o nieko imtis negalime!"

Pareigūnus būtina tikrinti

Vidaus tyrimų valdybos vadovo Aleksandro Katino manymu, priimdama į tarnybą pareigūnus, valstybė jiems suteikia ypatingus įgaliojimus pavaldžių asmenų atžvilgiu. Tokiems pareigūnams užkraunama didesnė atsakomybės našta, kuri kompensuojama ypatingomis socialinėmis garantijomis.

"Man regis, reikalui esant, valstybė turėtų turėti teisę patikrinti tokių asmenų lojalumą. Būtų logiška, jei operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją būtų galima panaudoti ir tiriant tarnybinius nusižengimus", - LŽ sakė A.Katinas.

Vidaus tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru yra pateikusi Vidaus tarnybos statuto pataisų paketą. Jame numatyta ir teisė operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis panaudoti tarnybiniame tyrime. Minėtas paketas į Vidaus reikalų ministeriją išsiųstas maždaug prieš metus, bet iki šiol iš ten negirdėti jokių atgarsių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas keistą padėtį pakomentavo taip: "Reikėtų susipažinti su situacija detaliau. Patys operatyvinių tarnybų vadovai turėtų išdėstyti savo požiūrį. Reikia siūlyti atitinkamas įstatymo pataisas. Bet kol kas tarnybų vadovai tokio klausimo nekėlė. Jie turėtų atvirai įvardyti problemas. Tada ieškotume sprendimo būdų. Manau, tai galima sutvarkyti. Reikės pasidomėti, kaip kitos valstybės sprendė šią problemą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"