TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pareiškimai dėl gynybos finansavimo stebina ekspertus

2011 10 13 15:35

Kai kurie gynybos politikos ekspertai ir politikai ketvirtadienį sukritikavo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, jog šalies išlaidos gynybai visuomet buvo gerokai didesnės nei 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors remiantis oficialiais NATO dokumentais, pernai jos siekė 0,9 proc. nuo BVP.

"Prezidentė jau triskart per pastaruosius tris mėnesius viešai suabejojo gynybos finansavimo įsipareigojimais. Valstybės vadovė ir vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė arba nesuprantamai komunikuoja savo idėjas, arba įgyvendina gerai apgalvotą planą, kurio tikslus sunku suvokti iš lojalumo valstybei pozicijų", - BNS ketvirtadienį sakė gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis.

"Praėjusiame dešimtmetyje kairiųjų vyriausybės jau bandė dirbtinai išpūsti gynybos išlaidas, įskaičiuodami kitų, su nacionaliniu saugumu susijusių, bet tiesioginės įtakos gynybai neturinčių institucijų finansavimą. Tokia metodika nieko neapgavo, tačiau sumenkino mūsų valstybės autoritetą ir susilaukė nuolatinės ir sistemiškos kritikos iš pigių žaidimų nemėgstančių mūsų sąjungininkų Šiaurės Atlanto organizacijoje", - aiškino ekspertas.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius BNS sakė, kad trečiadienį šalies vadovės išsakyta poziciją apie išlaidų gynybai skaičiavimą jam buvo "didelė naujiena".

"Savo nuomonę grindžiu nuostata, kad nuo pat įstojimo į NATO Lietuvos gynybai skiriamos išlaidos yra fiksuojamos ir apskaitomos pagal vieningą NATO metodiką. (...) Aš nemanau, kad nuomonę, jog Lietuva turi užslėptų rezervų ir faktinės išlaidos yra didesnės negu deklaruojamos, mes galime pagrįsti skaičiavimo metodika ir konkrečiais skaičiais, kurie Lietuvai yra ypatingai nepalankūs", - sakė parlamentaras.

Komentuodamas bandymą į krašto apsaugos išlaidas įtraukti finansavimą Viešojo saugumo tarnybai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, politikas pabrėžė, kad NATO jau seniai informavo Lietuvą, kad tokių išlaidų gynybos biudžetą įtraukti nedera.

"Tokių finansinių skaičiavimų triukų pagalba mes tikrai negalėsime atrodyti gražiau nei esame iš tikrųjų. Būdas skurti gynybinę iliuziją iš tuščio potencialo yra netgi žalingas šaliai, nes mes esame užmigę ant minkštos gynybinės politikos pagalvės ir gali būti, kad tą pagalvę ištrauks nebūtinai pati draugiškiausia valstybė. Lietuvai tai yra atsitikę ne kartą", - sakė politikas.

Pasak jo, į gynybos išlaidas negalima įtraukti, pavyzdžiui kalinių apsaugos, kurią atlieka Viešojo saugumo tarnyba, nes tai yra "vidinis saugumas, kuris neturi nieko bendro su kariniu saugumo įtvirtinimu".

Krašto apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, jai skirti biudžeto asignavimai 2011 metais sudaro 871,3 mln. litų arba 0,82 proc. BVP remiantis rugsėjo mėnesį pateikta BVP projekcija. Tuo tarpu remiantis kovą paskelbtu oficialiu NATO dokumentu, 2010 metais Lietuvos išlaidos gynybai siekė 0,9 proc. nuo BVP.

Pagal preliminarų valstybės biudžeto projektą, 2012 metų finansavimą Krašto apsaugos ministerijai planuojama dar mažinti, KAM siūloma skirti 863,5 mln litų.

NATO šalių politinis įsipareigojimas siekti skirti gynybai 2 proc. nuo BVP yra nuolat pabrėžiamas įvairių aukščiausio lygio Aljanso susitikimų metu. Tokie įsipareigojimai, anot ekspertų, ne kartą minėti Valstybės gynimo tarybos nutarimuose.

KAM teigimu, karo atveju krašto apsaugos sistemai gali būti priskirtos VSAT ir VST, tačiau ministerija pažymėjo, jog NATO tokias pajėgas prie gynybinių šalies pajėgumų sutinka priskirti tik kai minėtos tarnybos yra išmokytos karinės taktikos, gali veikti tarptautinėse operacijose vadovaujami karinės vadovybės kaip kariniai vienetai ir realiai galėtų būti dislokuoti už šalies ribų kaip ginkluotųjų pajėgų dalis.

Ministerija taip pat pažymėjo, jog šalies Finansų ministerija išlaidas krašto apsaugai skaičiuoja skirtingai nei NATO.

"Ji savo skaičiavimus atlieka pagal kitokią metodiką, kurį atitinka Jungtinių tautų organizacijos Valstybės funkcijų klasifikatorių, prie išlaidų gynybai be KAM asignavimų, priskiriamas ir kitų institucijų programos", - teigiama oficialiame KAM atsakyme.

Finansų ministerija skaičiuodama išlaidas gynybai, anot KAM, įtraukia ir kitų institucijų Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų minsterijos, Ginklų fondo, Vyriausybinių ryšių centro - programas.

Pagal Finansų ministro patvirtintą valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikatorių gynybos funkcijai 2011 metais yra skirta 1 mlrd. 57,9 mln. litų, arba 1 proc. nuo BVP.

"Noriu visiškai atvirai ir aiškiai pasakyti - Lietuva visus šiuos metus skyrė gerokai daugiau negu 1 proc. krašto gynybai, o ne Krašto apsaugos ministerijai. Kai aš buvau ministrė, krašto gynybai buvo skiriama 1,67 proc., taigi metodika, kurią pristato Krašto apsaugos ministerija, nėra visiškai korektiška. Jeigu kalbame apie visą krašto apsaugos biudžetą, jis gerokai didesnis, negu 1 proc. Tai ir norėčiau atkreipti ir Vyriausybės, ir ministrės, ir politikų dėmesį, kad Lietuva skiria gerokai daugiau krašto apsaugai negu 1 procentą", - trečiadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

BNS paklausus, kokia gynybos išlaidų skaičiavimo metodika rėmėsi šalies vadovė išsakydama šią poziciją, Prezidentūra atsakė, kad "išlaidos karšto apsaugai turėtų būti skaičiuojamos pagal NATO ginkluotųjų pajėgų apibrėžimą".

"Su šalies gynyba susiję ne tik ginkluotosios sausumos, jūros, oro, bet ir pasienio apsaugos, policijos, muitinės, pakrančių apsaugos pajėgos, kurios yra apmokytos karinės taktikos, aprūpintos kaip karinės pajėgos, gali veikti operacijose tiesiogiai vadovaujamos karinės vadovybės ir realiai būti dislokuotos už nacionalinės teritorijos ribų kaip parama karinėms pajėgoms", - sakoma Prezidentės spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"