TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarai Kinijoje bandė išaiškinti, kad Lietuva – demokratinė šalis

2013 10 29 13:48
Reuters/Scanpix nuotrauka

Savaitę Kinijoje viešėję Lietuvos parlamentarai sakė kiekviename oficialiame priėmime turėję išklausyti priekaištų, kodėl mūsų šalies valdžios atstovai parodė dėmesį Tibeto dvasiniam lyderiui. „Nuleidę akis išklausydavome ir bandydavome išaiškinti, kad esame demokratinė valstybė, ir kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – pasakojo Algirdas Sysas. 

Po vizito grįžę ir spaudos konferenciją surengę delegacijos nariai sakė, Kinijos rinka yra nepaprastai perspektyvi Lietuvos verslui. Pačią Lietuvą A.Sysas pavadino skruzdėlyte, nors ir ambicinga.

Tuo tarpu Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkė Dalia Kuodytė sakė, jog su Kinija reikia palaikyti normalius santykius, tačiau tikrai nereikia leistis šantažuojamiems.

A.Sysas: „Nuleidę akis išklausydavome“

Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas A.Sysas, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys, Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupės pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas, Seimo nariai „darbietis“ Valentinas Bukauskas ir konservatorius Sergejus Jovaiša Kinijoje lankėsi spalio 19–26 dienomis. A.Sysas sakė tikįs, jog šis vizitas „labai sušildys santykius su Kinija“.

Santykiai su šia didžiausią kariuomenę pasaulyje turinčia šalimi tapo įtempti po Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje rugsėjo viduryje. Su Nobelio premijos laureatu Seime susitiko daug politikų, o prieš tai neoficialus susitikimas įvyko ir su prezidente Dalia Grybauskaite. Iš karto po to Lietuvos ambasadorė Lina Antanavičienė Pekine buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti. Tai – įprasta Kinijos praktika reaguojant į kitų šalių valdžios atstovų parodytą dėmesį Jo Šventenybei Dalai Lamai, kurį komunistinė Kinijos valdžia laiko Tibeto nepriklausomybės siekio simboliu.

Savaitę Kinijoje viešėję Lietuvos parlamentarai susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos Liaudies atstovų susirinkimo pirmininko pavaduotoja Yan Junqi, Liaudies atstovų susirinkimo užsienio reikalų komiteto pirmininke Fu Ying, Užsienio reikalų ministerijos atstovais ir nacionalinio religijos reikalų biuro direktoriaus pavaduotoju Jiangu Jianyonu. Delegacija taip pat lankėsi apie 94 mln. gyventojų turinčioje Šandongo provincijoje, kur susitiko su Liaudies atstovų susirinkimo vadovybe, provincijos prekybos departamento vadovybe, lankėsi vietos įmonėse.

Seimo delegacijos nariai, pasak A.Syso, nuvežė Lietuvos užsienio reikalų ministro padėką Kinijai už tai, kad ši balsuojant palaikė Lietuvos nenuolatinę narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. „Taip pat, žinodami, kas įvyko po Dalai Lamos vizito, ir kad sustojo procesai dėl mūsų žemės ūkio produkcijos, būtent pieno miltelių, eksporto, perdavėme Lietuvos žemės ūkio ministro laišką“, – sakė A.Sysas.

Parlamentaras pripažino, jog visuose oficialiuose priėmimuose teko klausytis reiškiamo nepasitenkinimo, kad oficialūs Lietuvos valdžios atstovai susitiko su Dalai Lama. „Tai buvo sakoma atviru tekstu, be didesnių diplomatinių išvedžiojimų. Visi traktavo tai kaip kinų įžeidimą ir 1992 metų Lietuvos – Kinijos susitarimo, kuris liečia Kinijos vientisumą ir kitus dalykus, pažeidimą“, – sakė A.Sysas.

Seimo pirmininko pavaduotojas tikino atsakydavęs į šiuos priekaištus. „Pirmiausia išaiškinome, kad esame demokratinė valstybė, kurioje kiekvienas pilietis naudojasi savo laisvėmis ir teisėmis, kad reikia suprasti ir Lietuvos tautą, nes mes neseniai patys atgavome laisvę ir kiekvienas mūsų prisimename, kaip to siekėme. Be to, galbūt, abipusis informacijos trūkumas... Tuomet apauga viskas tokiomis dviprasmybėmis. Raginome, kad turi būti nuolatinis keitimasis informacija, tada galbūt ir požiūris būtų kitoks. Mes išsakėme tik savo poziciją. Kadangi yra susitarimas, ir mes esame oficialūs asmenys, tai mes laikomės to susitarimo. Ir niekas netrukdė, kadangi Dalai Lamos vizitas buvo privatus, nueiti į „Siemens“ areną ir ten dvasiškai su juo pabendrauti, nedarant papildomų problemų“, – kalbėjo parlamentaras.

A.Syso teigimu, šios Azijos milžinės santykiai su Lietuva visgi nesuprastėjo taip labai, kaip su kitomis šalimis po Dalai Lamos vizitų. Nors strigo lietuviškų žemės ūkio produktų priėmimas, bet kitoms šalims atkurti normalius santykius su Kinija esą yra buvę daug sunkiau. „Estijai prireikė dvejų metų, Čekijai – ketverių, Danijai apskritai teko viešai atsiprašyti. Reikia suprasti, kad esame maža skruzdėlytė, nors ir ambicinga. Jeigu norime prekiauti ir turėti naudos iš to, turime gerbti ir kai kuriuos jų įsitikinimus – nenusižengiant žmogiškumui, žinoma. Negalima sakyti, kad susitarimą pasirašėme prieš 20 metų, tai dabar jau nesilaikysime. Tad nuleidę akis išklausydavome ir bandydavome išaiškinti tai, ką jau sakiau – kad nereikia traktuoti tiesiogiai, jog visi taip pat mano, kad esame demokratinė valstybė, ir kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – pasakojo A.Sysas.

Mato klestėjimo šaltinį

Delegacijos nariai spaudos konferencijoje vardijo daugybę dalykų, kuriuos Lietuvos ekonomika, jų manymu, galėtų gauti iš glaudesnio bendradarbiavimo su Kinija. „Kinija vystosi fantastiniais tempais, vyksta statybos, ekonominis vystymas. Tiesa, Kinijoje gyvena daugiau kaip milijardas žmonių, o mūsų ambasadoje dirba trys žmonės“, – sakė A.Sysas. „Manau, mes, Seimo nariai, turime kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją dėl dar vieno etato numatymo“, – pritarė V.Bukauskas.

„Visi suprantame, kad Kinija yra ta vieta, kur lietuviai galėtų stengtis uždirbti daug pinigų. Kinija visą žemės ūkio produkciją gali suvalgyti per 16 valandų. Kinijos ekonomika trečiąjį metų ketvirtį augo 7,8 proc. Nežiūrint to, kad vienam gyventojui tenkančios nacionalinės pajamos yra mažesnės nei Lietuvoje maždaug 2,5 karto, tačiau bendra masė yra didelė“, – kabėjo K.Glaveckas. Jo teigimu, neekologiška gamyba ir smogas Kinijoje yra milžiniško dydžio problema, ir esą dėl to lietuviai su savo produkcija taip pat galėtų būti naudingi.

M.Bastys sakė, kad dabar Lietuvos ir Kinijos tarpusavio prekybos balansas yra penkis kartus Lietuvos nenaudai: „Turime viską daryti, kad padėtume būtent mūsų verslininkams. Galima išeiti į Kinijos rinką su žemės ūkio, pieno produkcija, kuri yra labai aukštos kokybės. Kinija tai gerai žino ir vertina, tačiau politiniai aspektai taip pat labai svarbūs, tie klausimai turi būti sprendžiami tinkamai.“

A.Syso įsitikinimu, Lietuva turėtų aktyviai reklamuotis Kinijoje ir kaip turistams įdomi šalis: „87 mln. kinų kasmet išvažiuoja iš šalies. Jų noras keliauti yra didelis, ir jie gali sau tai leisti. Kinai turi gražių vietų, bet ko tikrai neturi – tai tyro oro, švaraus vandens. Manau, jeigu bent vienas procentas kinų, kurie išvažiuoja, atvažiuotų čia, mūsų pajamos ir turizmo pramonė klestėtų.“

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ duomenimis, 2012 metais į Kiniją buvo eksportuota 0,3 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, Lietuvos įmonės į Kiniją eksportavo prekių už 230,1 mln. litų. Prekių importas iš Kinijos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, didėjo 7,7 proc., iki 1,8 mlrd. litų. Importui iš Kinijos teko 2,1 proc. viso prekių importo.

Siūlo nekreipti dėmesio

Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupę sudaro 14 parlamentarų. Tarp jų yra „darbiečių“, socialdemokratų, liberalų, „Drąsos kelio“ partijos atstovų, konservatorių, nepartinių politikų. Dalai Lamos XIV vizitas ir yra naujausia grupės veiklos išdava, portalui lzinios.lt sakė jos pirmininkė Dalia Kuodytė. „Labai džiugu, kad apskritai Lietuvoje veikia labai stiprus Tibeto rėmimo judėjimas, žmonės visada pasirengę dalyvauti, dirbti ir vis kelti į viešumą nepatogius klausimus apie žmogaus teises ir jų pažeidimus“, – sakė D.Kuodytė.

Jos manymu, parlamentarų delegacijos vizitas suplanuotas gal net anksčiau, nei įvyko Dalai Lamos vizitas, tad skeptiškai jo nevertintų: „Niekas neteigia, kad nereikia su Kinija turėti normalių santykių, tik nereikia leistis šantažuojamiems“.

Seimo narė nelinki rimtai žiūrėti į kinų teiginius, kad tai, jog Dalai Lamą sutiko oficialūs Lietuvos valdžios atstovai, yra 1992 metais su Kinija pasirašyto susitarimo pažeidimas: „Net ir komentuoti sudėtinga tokius priekaištus. Visame pasaulyje Dalai Lamą sutinka ir prezidentai, ir vyriausybių vadovai, tik tai nevadinama oficialiais sutikimais. Jis sutinkamas kaip moralinis autoritetas. Taigi vargu, ar tie priekaištai verti dėmesio. Kinijos valdžios atstovai visada taip elgiasi“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"