TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarai nežino, ką visuomenė turėtų prisiminti

2007 06 08 0:00
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Per dešimt metų padvigubinę atmintinų dienų skaičių Seimo nariai sustoti neketina. Mokslininkai įspėja, jog tokia tendencija pavojinga, nes skatina vertybių devalvaciją, juolab kad Lietuva jau garsėja kaip švenčių šalis.

Baigdami pavasario sesiją Seimo nariai užsimojo gerokai pailginti atmintinų dienų sąrašą, kuris jų valia ir taip netrumpas - 44 dienos. Jei viskas klosis taip, kaip parlamentarų sumanyta, į sąrašą bus įtrauktos dar šešios tokios dienos.

Eilės tapti atmintina jau pusmetį laukia ir konservatoriaus Emanuelio Zingerio proteguojama Lietuvos ir Lenkijos 1791 metų Konstitucijos diena. Kadangi Tėvo diena veikiausiai taps šventinė, sąraše iš viso turėtų būti 50 atmintinų dienų. Prieš dešimtmetį - 1997-ųjų liepą, kai Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymą, jame buvo įrašytos 23 atmintinos dienos.

Istorikai įsitikinę, kad šį įstatymą būtina kuo skubiau peržiūrėti, nes besaikis atmintinų dienų skaičiaus didinimas devalvuoja tikrąsias vertybes ir iškraipo istorinį atminimą.

Žioplio dienos nebus

Į vakarykštę parlamento darbotvarkę buvo įrašyti šeši projektai, kuriuose atmintinomis siūloma vadinti dar septynias dienas. Vieną projektą, parengtą Seimo nario Juliaus Veselkos, svarstyti atsisakyta. Šis parlamentaras gegužės 2-ąją siūlė įteisinti kaip tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną. Pagrindinis projekto tikslas, anot J.Veselkos, sudaryti visas prielaidas, kad ateityje valdžia Lietuvoje neatitektų žiopliams.

"Pažymėtina, jog nepriklausoma Lietuvos valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, tačiau ji niekada nėra toleravusi tinginystės, kombinatoriaus ar kitų veiksmų", - taip parlamentaro siūlymą įvertino Seimo teisininkai.

Konservatorius Jurgis Razma J.Veselkos projektą pavadino parlamentinio chuliganizmo išraiška ir frakcijos vardu pasiūlė išbraukti jį iš darbotvarkės. Taip ir buvo padaryta.

Teatralai ir policininkai

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė ir jos kolega Julius Dautartas, pritariant Liberalų sąjūdžio atstovei Daliai Teišerskytei, kovo 27-ąją siūlo įrašyti į atmintinų dienų sąrašą kaip Tarptautinę teatro (suprantama, J.Dautartas - režisierius, D.Teišerskytė - poetė), o spalio 2-ąją - Angelų sargų (policijos) dieną.

Pasak projekto rengėjų, Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (per 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose. Tarptautiniu mastu ši ventė minima nuo 1962 metų.

Angelų sargų dieną, kaip primena parlamentarai, imta švęsti Ispanijoje ir Prancūzijoje XVII amžiuje. Spalio 2-ąją Lietuvos policininkai ir dabar mini kaip savo profesinę šventę.

Sportas, žvejai, internetas

Socialdemokratui Algimantui Salamakinui atrodo, kad atmintinų dienų sąraše trūksta Kūno kultūros ir sporto dienos. Projekto teikėjo nuomone, spalio 10-oji galėtų tapti profesine švente ne tik kūno kultūros ir sporto specialistams, bet ir visiems žmonėms, sportuojantiems tiek pasyviai, tiek aktyviai, taip pat jiems prijaučiantiems. Be to, anot A.Salamakino, tokios dienos įteisinimas įtvirtintų Lietuvos prezidento 1934 metų spalio 10 dienos dekretą dėl Aukštųjų kūno kultūros kursų.

Buvęs "darbietis", o dabar socialdemokratas Bronius Pauža pasigedo Lietuvoje Žvejo dienos. "Noras atkreipti dėmesį į žvejų tradicijų puoselėjimą, kultūrinę veiklą, žvejo profesijos pagerbimą" ir paskatino parlamentarą pateikti projektą, siūlantį, kad Žvejo diena būtų minima liepos 14-ąją. Tam pritaria šalies žvejų organizacijos, Žemės ūkio ministerija.

Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Virginijus Domarkas įsitikinęs, jog vasario 6-oji mūsų šalyje turėtų būti minima kaip Saugesnio interneto diena. Pasak projekto autoriaus, taip siekiama atkreipti valstybės institucijų ir visuomenės dėmesį į būtinybę užtikrinti kiekvieno interneto vartotojo, ypač vaikų, saugumą. Tokia diena minima tarptautiniu mastu.

Duoklė energetikai

28 įvairių frakcijų nariai parėmė "darbiečio" Prano Vilko iniciatyvą balandžio 17-ąją minėti kaip Lietuvos energetikų dieną.

Projekto autoriai priminė, kad pirmoji Lietuvos elektrinė buvo paleista prieš 115 metų, 1882-ųjų balandžio 17-ąją, Velykų rytą Rietave, praėjus vos 13 metų nuo Paryžiaus rūmų "Grand Opera" apšvietimo elektra ir 12 metų anksčiau, negu elektros energija pradėta naudotis Australijos žemyne, ir apgailestavo, jog šalyje iki šiol nėra vienos datos, skirtos energetikų profesijai paminėti.

Visus minėtus Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektus pavesta svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Būtina tvarka

Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis įsitikinęs, kad dėl tokio beatodairiško atmintinų dienų sąrašo ilginimo iš esmės vyksta vertybių devalvacija. "Kai į sąrašą įtraukiame kokią nors elektriko dieną, norom nenorom ji prilyginama Motinos dienai. Per tokius dalykus visuomenė praranda vertybinius orientyrus", - aiškino istorikas. Jo teigimu, politikai gal ir turi teisę diktuoti, ką visuomenė privalo atsiminti, tačiau šiuo atveju matyti, kad politikai visiškai sutrikę ir nežino, ką nori įpiršti žmonėms.

Istorikas įsitikinęs, jog vieną kartą parlamentarai turėtų ryžtis ir radikaliai peržiūrėti atmintinų dienų sąrašą. "Pasižiūrėkite, šiandien į jį įrašytos net dienos legendos - turiu galvoje Baltų vienybės dieną", - stebėjosi A.Nikžentaitis. Pasak jo, lietuviai ir taip yra linkę labiau švęsti ne laimėjimus, o pralaimėjimus, todėl atmintinos dienos siejamos su liūdesiu ir gedulu. "Nuolatinis tokių dalykų priminimas stumia visuomenę į depresiją", - pabrėžė mokslininkas.

Jo žiniomis, Lietuva atmintinų dienų skaičiumi pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. "Pasaulyje kur kas santūriau ir atsakingiau žiūrima į tokius dalykus. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra maždaug dešimt atmintinų dienų", - sakė istorikas.

Sovietmečio tradicijos

Paklaustas, ką rodo begalinis parlamentarų noras atmintinomis paversti profesines šventes, A.Nikžentaitis atsakė, jog taip elgdamiesi Seimo nariai toliau puoselėja sovietines tradicijas. Anot istoriko, Sovietų Sąjungoje buvo stengiamasi pagerbti visas darbininkiškas ir valstietiškas profesijas. "Tokie dalykai rodo, kad, be sovietmečio, Seimo nariai faktiškai tarsi niekuo daugiau ir nenori domėtis, nežino, kaip yra kitose pasaulio šalyse, ir automatiškai tęsia senas tradicijas", - kalbėjo istorikas.

Pasak A.Nikžentaičio, pastaruoju metu mokslininkai labai domisi švenčių ir atmintinomis dienomis. "Tokie įstatymai jiems - puikus tyrinėjimo šaltinis, kaip iš tikrųjų visuomenėje funkcionuoja kultūrinis atminimas", - aiškino istorikas.

A.Nikžentaitis įsitikinęs, kad dabartinis atmintinų dienų sąrašas iškraipo mūsų istorinį atminimą. Anot jo, per pastarąjį dešimtmetį į tą sąrašą pateko labai daug atsitiktinių datų, pirmiausia susijusių su XX amžiumi. "Ko gero, esame vienintelė pasaulyje valstybė, kuri mini tris genocido dienas. Su mumis lenktyniauja tik estai. Jie mini dvi deportacijos dienas", - sakė istorikas.

Švenčių šalis

Atrodo, iki rudens Seimas vis dėlto nesiims tobulinti šventinių dienų sąrašo, t. y. taisyti Darbo kodekso. Kovo mėnesį Vyriausybė sutiko, kad Tėvo dienai (pirmą birželio sekmadienį), kaip ir Motinos, būtų suteiktas šventinės, o ne atmintinos dienos statusas. Tačiau drauge parlamentarai paraginti keisti Darbo kodeksą, kad nebūtų kilnojamos švenčių dienos, visuomet sutampančios su sekmadieniais: Velykų pirmoji, Motinos ir Tėvo dienos.

LŽ ne kartą rašė, kad prieš pat 2005 metų Kalėdas Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kompensuojančias šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais. Nuo tada Lietuvos gyventojai gali džiaugtis net po keturias dienas trunkančiais savaitgaliais. Šiemet tokių "ilguolių" esama net dešimt: keturi po keturias ir šeši po tris laisvas dienas.

Dabar Lietuvoje per metus yra 13 šventinių dienų - šiek tiek daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos valstybėse. Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas negauna maždaug 100 mln. litų pajamų. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"