TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarai siūlo valdininkams atrišti rankas

2013 11 20 6:00
Perspėjama, kad Seimo narių užmojai leistų valstybės valdininkams neatlygintinai naudotis Registrų centro dokumentų baze net ir savo asmeninėms reikmėms. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai siūlo leisti visų valstybės institucijų valdininkams nemokamai naudotis Registrų centro duomenų baze.

Grupė parlamentarai įregistravo Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų pataisas, kurias priėmus valstybės įmonė Registrų centras visoms valstybės ir savivaldos institucijoms nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis teiktų neatlygintinai. Šio centro paslaugos institucijoms būtų nemokamos. Tačiau Registrų centro atstovai nuogąstauja, kad taip gali būti atvertas kelias valdininkams savavaliauti.

Naudinga vien bankams?

Įstatymų projektus parengė 12 Seimo narių - Saulius Bucevičius, Petras Čimbaras, Jonas Kondrotas, Darius Ulickas, Zita Žvikienė, Raimundas Paliukas bei kiti. Kaip LŽ aiškino S.Bucevičius, tiek valstybės, tiek ir savivaldos institucijos už kiekvieną prisijungimą prie valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės, taip pat už kiekvieną išduotą pažymą privalo mokėti. Todėl vyksta savotiškas žaidimas valstybės lėšomis – viena valstybės institucija moka kitai tomis pačiomis valstybės lėšomis. „Kyla klausimas, kam to reikia. Aišku tik viena, kad tai naudinga vien bankams, mat per juos iš vienos valstybės kišenės pinigai pervedami į kitą kišenę. Tad būtų galima sutaupyti, manyčiau, šimtus tūkstančių litų“, - kalbėjo parlamentaras. Jis pabrėžė, kad pinigus, kuriuos dabar už centro paslaugas sumoka valstybės institucijos, būtų galima tiesiogiai skirti Registrų centrui.

Išleidžia milijonus

Viena didžiausių Registro centro duomenų naudotojų yra Žemės ūkio ministerija bei jai pavaldžios institucijos. Vien Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Registrų centrui už valstybinės žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pernai sumokėjo apie 3 mln. litų. Mat vien valstybinės žemės nuosavybės ir patikėjimo teisės įregistravimo įkainiai svyruoja nuo 80 iki 500 litų, atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę. Dar 1,6 mln. litų NŽT pernai Registrų centrui sumokėjo už savo anksčiau perduotus duomenis, kuriuos Registrų centras apibendrino kartu su kitais duomenimis.

Kitos institucijos, įgyvendindamos valstybės pavestas funkcijas, Registrų centro teikiamoms paslaugoms įsigyti išleidžia jei ne milijonus, tai šimtus tūkstančių litų. Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos atstovė spaudai Ramunė Visockytė LŽ teigė, kad ministro ir visos ministerijos pozicija - pritarti parlamentarų siūlymams. „Esame jų klientai, tad jei ministerijai pavaldžioms valstybinėms įstaigoms nereikėtų mokėti už paslaugas kitai valstybinei įstaigai, sutaupytume ir mes, ir valstybė", - sakė R.Visockytė.

Tik tada, kai be to negali išsiversti

Už parlamentarų siūlomas įstatymų pataisas pasisako ir šalies savivaldybės. Kaip LŽ teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, kiekviena savivaldybė kasmet Registrų centro paslaugoms išleidžia dešimtis, o didesnės – šimtus tūkstančių litų. „Vien šiemet jau sumokėjome 54 tūkst. litų, nors iš Registrų centro buvo imami tik tie duomenys, be kurių nebebuvo galima išsiversti. Galėdami apsieiti be jų informacijos stengiamės jos nepirkti“, - teigė R.Malinauskas. Pasak mero, savivaldybėms Registrų centro duomenys reikalingi kasdienei veiklai, pradedant turto registravimu ir baigiant atliekų tvarkymu. Mat regioniniam atliekų tvarkymo centrui reikalingi duomenys apie pastatus ir jų savininkus – potencialius rinkliavos už atliekas mokėtojus. Tačiau kiekviena iš Registrų centro perkamų duomenų apie pastatą, butą ar gyventoją eilutė įkainota litu. „Dėl didelių įkainių esame prirašę įvairių raštų Vyriausybei, kitoms institucijoms. Pagaliau gal bus atsižvelgta ir į mūsų nuomonę“, - vylėsi LSA vadovas.

Vėl naudosis ir savo reikmėms

Visos šalies valstybės ir savivaldos institucijos už Registrų centro teikiamas paslaugas nuo 2007 metų moka tokiais pat įkainiais kaip ir kiti vartotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys. Tokia tvarka buvo įvesta pritaikant Lietuvos teisės aktus prie Europos Sąjungos teisės aktų. Iki tol tiek savivaldos, tiek valstybės institucijoms mokėti už iš Registrų centro gaunamus registro ir kadastro duomenis nereikėjo.

„Atsiradus nuostatai, kad privalu mokėti ir už informaciją, nutiko du dalykai. Pirma, didžioji dalis duomenų, teikiamų už atlygį, atpigo beveik penkis kartus, nes išsiplėtė mokančiųjų už paslaugas bazė. Kita vertus, valstybės ir ypač savivaldybių institucijos ėmė atsakingiau naudotis joms prieinamais duomenimis. Pačios savivaldybės ėmė kontroliuoti, kas ir kuo domisi, bei užtikrinti, kad savivaldybės tarnautojai dirbtų tik su jų tiesioginiam darbui reikalingais duomenimis“, - LŽ teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. Jis pažymėjo, kad tik taip buvo išgyvendinta praktika, kai savivaldybių darbuotojai, pvz., sostinės, per mėnesį atlikdavo iki kelių šimtų tūkstančių paieškų, mat domėjosi nekilnojamuoju turtu ne tik sostinėje, bet ir pajūrio zonoje, kurortuose, aplink ežerus įvairiose šalies savivaldybėse.

Pasak Registrų centro atstovo, todėl ir ateityje visi turėtų mokėti vienodai, neturėtų būti išskirtos ir valstybės institucijos. Jo teigimu, grįžus prie ankstesnės tvarkos, valdininkai Registrų centro duomenimis galėtų naudotis net ir savo asmeninėms reikmėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"