Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Parlamentaras mėgina užtarti skolininkus

 
2017 01 17 11:30
Naglis Puteikis: "Įtvirtintas skolos dydis nesikeitė jau 11 metų, neskaitant perskaičiavimo į eurus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas, kad teisė išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą būtų suteikiama esant ne mažesnei nei 10 tūkst. eurų skolai ir tik leidus teismui.

Pakėlus skolos kartelę, esą būtų užtikrinama gyvybiškai svarbių skolininko interesų ir teisių apsauga bei sumažinamas antstolių apetitas uždarbiaujant nelaimėlių sąskaita. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras teigia, kad rengiant panašias pataisas reikėtų išlaikyti interesų balansą – ginant skolininkus neturėtų būti pamiršti skolintojų interesai.

Antstolių rojus?

Dabartinės CPK normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų skolai ir nesant duomenų, kad ji gali būti grąžinta per 6 mėnesius. Anot N. Puteikio, įtvirtintas skolos dydis nesikeitė jau 11 metų, neskaitant perskaičiavimo į eurus. „Jis nebeatitinka pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų – infliacijos, išaugusių komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainų, to, kad padaugėjo skurstančių žmonių“, – tvirtino parlamentaras.

Todėl, anot jo, būtina koreguoti skolos dydį, nes dabartinis esąs per mažas, kad užtikrintų tokias pamatines žmogaus teises kaip teisė į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą.

Be to, N. Puteikis siūlo įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą su prašymu gauti leidimą išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Esą tokio prašymo svarstymas leistų skolininkui ir kreditoriui pateikti motyvuotus argumentus dėl skolos ir tik jei būtų įsitikinta, kad objektyviai nebėra jokių alternatyvų, būtų leidžiama išieškojimą nukreipti į paskutinį skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą. Neva būtų užkirstas kelias antstoliams skubotai priimti sprendimus dėl skolos išieškojimo.

„Lietuvos žinias“ N. Puteikis tikino, kad CPK pataisas jis parengė susidūręs su konkrečiu atveju, kai Klaipėdoje antstoliai iš varžytinių pardavę butą bename pavertė keturių asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku, nors likusią skolos dalį skolininkai galėjo per porą metų grąžinti ir nesiėmus tokių kraštutinių priemonių. „Lietuva antstoliams yra sukūrusi žemėje tokį rojų, kokio kitose valstybėse nėra, nes buto pardavimas – lengviausias būdas išieškoti skolą“, – dėstė Seimo narys.

Neslepia abejonių

Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog kol kas sunku vertinti, kokį poveikį N. Puteikio pasiūlymai, jei jiems būtų pritarta, darytų skolų išieškojimo procesui. Tai paaiškėtų tik jau taikant naujoves, praėjus tam tikram laikui nuo jų įsigaliojimo.

LAT pirmininkas R. Norkus, kurio N. Puteikis paprašė įvertinti pataisas, sutiko, kad teisė į būstą yra labai svarbi ir turi būti garantuota socialiai remtiniems asmenims kiekvienoje valstybėje, kuri pripažįsta savo socialinį pobūdį. Todėl būtų svarbu, kad išieškomos sumos dydis būtų kuo adekvačiau susietas su esamais mūsų visuomenės gyvenimo lygio standartais, be kita ko, sprendžiant ir tai, ar 2300 eurų suma visais atvejais galėtų būti vertinama kaip teisinga ir pagrįsta atskaitos riba, suteikianti teisę nukreipti išieškojimą į būstą.

Tačiau, R. Norkaus tikinimu, bet kuriuo atveju, nustatant naują reglamentavimą, svarbiausias klausimas turėtų likti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros užtikrinimas.

Diskusijų objektas

Seimo TTK pirmininko pavaduotojas konservatorius S. Šedbaras stebėjosi, kad kolega N. Puteikis siūlo pataisas, kurios labiau gintų tik skolininko interesus. „Manau, kad turėtų būti atsižvelgiama tiek į skolininko, tiek į skolintojo interesus. Juk gali būti taip, kad žmogus paskolino kone paskutinius pinigus ir niekaip negali atgauti skolos. Su panašiomis istorijomis susidūriau dirbdamas advokatu. Siūlomos pataisos pinigų atgavimą tik dar labiau apsunkintų“, – aiškino parlamentaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad CPK normos taikomos ne tik išieškant skolą fiziniams asmenims, bet ir tuomet, kai skolininkai ilgą laiką nemoka už komunalines paslaugas bei kitais atvejais.

S. Šedbaras pažymėjo, kad skolos išieškojimas nukreipiant jį į paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą – kraštutinė priemonė. Skolininkas turi galimybę to išvengti kreipdamasis į antstolius ar Valstybinę mokesčių inspekciją, jei yra skolingas valstybei, ir prašyti skolos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui ar mokėjimą atidėti.

„Seime svarstydami tokias pataisas visada ieškome tos ribos, už kurios skolininkas negalėtų slėptis“, – kalbėjo Seimo narys.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"