TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarų norams išpildyti biudžeto nepakanka

2014 11 26 6:00
Bronius Bradauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors Vyriausybė parengė labai įtemptą kitų metų valstybės biudžeto projektą, parlamento ir kitų institucijų apetito valdiškiems pinigams tai nenuslopino. Radosi siūlymų kitų metų asignavimus padidinti daugiau nei 1,5 mlrd. litų.

Vakar apsvarstęs kitų metų valstybės biudžeto projektą Seimas grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Dėl siūlomo svarbiausio finansinio dokumento parlamento salėje užvirė aistringi ginčai. Kaip įprasta, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės kardinaliai išsiskyrė.

Nusitaikė į skolos pinigus

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko teigimu, sulaukta parlamentarų, Seimo komitetų ir komisijų, valstybės institucijų, savivaldybių prašymų kitų metų valstybės biudžeto asignavimus padidinti 442 mln. eurų (daugiau nei 1,5 mlrd. litų). Papildomą finansavimą dažniausiai siūlyta numatyti mažinant valstybės skolos tvarkymo išlaidas. „Tai yra nerealu, ir tiek sumažinti skolos tvarkymo išlaidų tikrai negalima“, - pažymėjo B. Bradauskas.

Seimo BFK pasiūlė Vyriausybei patikslinti planuojamas kitų metų biudžeto pajamas, įvertinant tai, kad kartu su 2015 metų biudžeto projektu numatoma pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio, Akcizų ir Azartinių lošimų įstatymus. Taip pat komitetas prašo padidinti finansavimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai, Muitinės departamentui, Nacionalinei filharmonijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms įstaigoms. Nurodoma, kad lėšų galima rasti perskirsčius asignavimus tarp programų.

Siūlo dar atseikėti gynybai

Kiti Seimo komitetai irgi turi nemažai siūlymų, kaip tobulinti biudžeto projektą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas džiaugėsi, kad Vyriausybė atsižvelgė į neramią situaciją regione ir numatė trečdaliu padidinti krašto apsaugos finansavimą. Tačiau Seimo NSGK mano, kad šiai sričiai derėtų skirti keliasdešimt milijonų litų daugiau.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo Vyriausybės rasti galimybių padidinti algas socialiniams darbuotojams, skirti papildomų lėšų valstybinėms pensijoms daugiavaikėms motinoms, neįgaliųjų socialinei integracijai. Sveikatos reikalų komitetas ragina surasti daugiau pinigų Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kelių šalies ligoninių remontui.

Į Vyriausybę keliauja siūlymas numatyti 16,7 mln. eurų (beveik 58 mln. litų) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir daugybė kitų.

Akiratyje - žmonės

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sutiko, kad biudžeto projektas galėtų būti geresnis. Tačiau rengiant svarbiausią finansinį dokumentą esą padaryta labai daug - buvo suformuota valdančiosios koalicijos parlamentarų grupė, ji peržiūrėjo Vyriausybės pateiktą projektą, perskirstė ne dešimtis, o šimtus milijonų litų. „Buvo žiūrima, kad žmonės gautų didesnes pajamas, ir galėtume sakyti, jog atskirtis tarp didžiausias ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų mažėja“, - tvirtino V. Gapšys.

Jis priminė, kad 5 proc. didės mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimai, nuo liepos mėnesio bus didinama minimali mėnesio alga, kalbama apie pagalbą nuo Rusijos paskelbto maisto produktų embargo nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sakė, kad daugiau lėšų socialinei apsaugai skirti nėra iš ko, nes didinamas finansavimas krašto apsaugai. Anot jo, dėl pinigų trūkumo ir būtinybės juos numatyti gynybai nukeliamos lėšų kelių priežiūrai paieškos.

Perdėtas optimizmas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pabrėžė, kad parengtas biudžetas yra nejautrus. „Įplaukų į biudžetą augimas planuojamas triskart didesnis negu šiemet. Iš kur toks stebuklas gali įvykti?“ - stebėjosi jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eligijus Masiulis taip pat įsitikinęs, kad suplanuotos pernelyg optimistiškos įplaukos į biudžetą. Jis pabrėžė, kad 2015-ųjų valstybės biudžeto išlaidas, be Europos Sąjungos lėšų, siūloma didinti net 1,4 mlrd. litų iki 25 mlrd. litų. „Atrodo, kaip gerai - didėja išlaidos, galima išspręsti daugiau įvairių klausimų. Tačiau didžioji problema ta, kad biudžeto išlaidos auga sparčiau nei pajamos. Projekte numatyta, kad jos augs nuo 22,6 mlrd. litų iki 23,8 mlrd. litų. Kitų metų deficitą siūloma didinti ketvirtadaliu - iki 1 mlrd. 180 mln. litų. Čia pasigendame aiškios ekonominės logikos. Išlaidos neturėtų didėti daugiau nei pajamos. Einame prie to, kad reikės papildomai skolintis“, - kalbėjo liberalas.

E. Masiulio nuomone, nesurinkus suplanuotų pajamų, Vyriausybei gali tekti grįžti į Seimą ir karpyti biudžetą. „Todėl geriau dabar atsargiau prognozuoti kitų metų biudžeto pajamas, kad vėliau nereikėtų nusivilti“, - pažymėjo jis.

Siūlomu biudžetu nepatenkinta ir Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija. Jos seniūnės Ritos Tamašunienės vertinimu, kitų metų biudžetas dirbantiesiems ir pensininkams numato taupymo režimą ir tolesnį diržų veržimąsi. „Brangstant prekėms ir paslaugoms, pajamos išlieka kaip niekada stabilios ir jokių galimybių joms padidinti nenumatoma. Vadinamasis darbo užmokesčio tam tikrų sričių darbuotojų augimas iš tikrųjų nepasivys kainų augimo. Taigi biudžetą kuriame laisvosios rinkos principu“, - apgailestavo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"