TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarų žaidimai prieš rinkimus

2012 08 07 7:59
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ką daryti, kai patekti dar vienai kadencijai į Seimą norisi, o per ketverius metus nuveiktų reikšmingų darbų prisiminti nepavyksta? Tada atsiranda įstatymų projektai, skirti politiko vardui priminti, rinkėjų širdims suvirpinti tegu ir nerealiais pažadais, o kartais - ir deleguojančios partijos kasai papildyti.

Iki Seimo rinkimų belikus vos keliems mėnesiams, paprastai tokiu metu poilsiaujantys politikai dabar aktyviai bando padaryti tai, ko nenuveikė per ištisus ketverius metus: masiškai siūlo įstatymų projektus, lenkiančius vienas kitą siūlymų absurdiškumu, bet leidžiančius viešumoje dar kartą nuskambėti teikėjų vardui.

Dėl įstatymų projektų turinio ir parengimo aplinkybių pastaruoju metu verda karštesnės diskusijos nei dėl dažnos politinės organizacijos rinkimų programos. Nieko keista: kai kurių siūlymų atsiradimo aplinkybės jau pradeda kurstyti įtarimus, ar už gražiais šūkiais paremtų iniciatyvų neslypi banalus finansinis interesas, leidžiantis papildyti rinkimų priešaušryje sparčiai tuštėjančias partines kasas.

"Taip, įstatymų leidyba gali būti vienas būdų, partijoms bandant gauti papildomų lėšų. Tai yra draudimo juridiniams asmenims finansuoti politines organizacijas pasekmė. Visi puikiai prisimename piniginius srautus, kurie ėjo į politinių partijų kišenes praėjusių metų pabaigoje paaiškėjus, kad verslas partijų remti nebegalės. Labai sunku tikėtis, kad verslo interesas dalyvauti politikoje po to dingo. Nieko blogo, kad skirtingos interesų grupės nori dalyvauti šalies valdyme. Bet labai svarbu, kad tai vyktų skaidriai ir tikrai ne mokesčių mokėtojų sąskaita", - LŽ sakė su korupcija kovojančios organizacijos "Transparency international" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

LŽ archyvo nuotraukos/D.Budrio vadovaujamos darbo grupės parengtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos ir jų teikimo aplinkybės politikams sukėlė minčių apie neskaidrų veikimą.

Dosnios partijos

Iš tiesų praėjusią savaitę nuskambėjusi Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) abejonė, susijusi su grupės parlamentarų, rengusių eilines Azartinių lošimų įstatymo pataisas, išvyka į Didžiąją Britaniją, kur jie esą sėmėsi patirties, tapo signalu, kad galbūt pradeda pildytis pačios juodžiausios prognozės, susijusios su partijų finansavimu.

Kaip žinoma, praėjusių metų pabaigoje, politikams netikėtai, po ilgus metus trukusio pasipriešinimo, pritarus prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui uždrausti verslui remti politines organizacijas, ekspertai svarstė, jog toks entuziazmas gali būti pagrįstas aiškiai įsisąmonintu supratimu, kad būtinų lėšų partijoms pavyks gauti kitais būdais. Tuometinis Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis, protindamas euforijos apimtus Seimo kolegas, net pareiškė, kad "bandydami užtvenkti upę, kuri bėga atvirai", tai yra neleisdami verslui oficialiai paremti partijų, projekto iniciatoriai "padarys požeminę upę ir nieko daugiau".

Tokią "požeminę upę" šiomis dienomis įžvelgusi skelbiasi Seimo AK, žadanti nagrinėti neseniai socialdemokratu tapusio Dainiaus Budrio vadovaujamos grupės parlamentarų, tarp kurių - ir valdančiųjų, ir opozicinių partijų atstovai, parengto įstatymo pataisų projekto aplinkybes ir su tuo susijusią išvyką.  

M.Varaška siūlo liberalizuoti prostitučių darbą.

Kaip žinoma, šių metų pavasarį D.Budrio vadovaujama Seimo narių grupė, parengusi naujos redakcijos Azartinių lošimų įstatymo projektą bei kitų įstatymų pataisas, pasiūlė įteisinti komercinį pokerį bei lošimų organizavimą internete. Beje, pristatydami šį projektą Seime, jo rengėjai labiausiai akcentavo ne komercinę sumanymo pusę, bet populiariai skambančią iniciatyvą smarkiai padidinti baudas už nelegalius lošimus bei būrimą viešose vietose.

Tačiau pataisų aiškinamajame rašte aiškiai kalbama ne apie ką kita, bet apie lošimus organizuojančių bendrovių "lūkesčius", kurių šiuo metu galiojantys teisės aktai esą nebeatitinka, bei nurodoma, kad "naujausi azartinių lošimų socialiniai ekonominiai tyrimai atskleidžia ir teigiamą lošimų industrijos poveikį viešajai ekonomikai".

"Azartiniai lošimai prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, prie infrastruktūros kūrimo, prie teigiamo kitų verslų poveikio, jų pajamų didinimo, lengvesnių naujų verslų pradėjimo galimybių užtikrinimo, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, sąlygoja viešųjų paslaugų plėtrą, lemia naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, visuomenės sveikatą, socialinį kapitalą ir vertybes", - rašo teikėjai, tarp kurių mirga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP), ir Liberalų sąjūdžio (LS) atstovų pavardės.

Regis, cituojamas išvadas parlamentarų grupė padarė po išvykos į Didžiąją Britaniją, o ją finansavo ne Seimas, kaip vyksta paprastai, bet politikus delegavusios partijos. "Mane apstulbino toks pareiškimas, kad dėl įstatymo projekto rengimo kelionę Seimo nariams apmokėjo partijos. Aš, kaip komisijos pirmininkas, manyčiau, inicijuosiu kreipimąsi į tas partijas, kad jos pateiktų dokumentus, atsiskaitymo čekius, ir greičiausiai kreipsiuos į atitinkamas institucijas išsiaiškinti, ar tokia praktika galima, ar nebuvo kartais ir pačios partijos globojamos iš atitinkamų verslo struktūrų", - praėjusią savaitę po Seimo AK posėdžio pareiškė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.

E.Jurkevičius, net kelerius metus Seime buvęs nepastebimas, dabar demonstruoja išskirtinį aktyvumą.

Idėjų ar interesų mūšis?

D.Budrio darbo grupės veiklos aplinkybes AK apskundė kitas parlamentaras - Žilvinas Šilgalis, taip pat vadovaujantis darbo grupei, rengusiai dar vienas to paties Azartinių lošimų įstatymo pataisas. Tik jų projekte, Ž.Šilgalio teigimu, yra siūlomas griežtesnis azartinių lošimų reguliavimas ir didesnė atsakomybė, taip pat fiksuojama nuostata, kad negalima liberalizuoti srities, darančios socialinį poveikį visuomenei.

Dvikova dėl įstatymą taisyti bandančių parlamentarų labai primena 2004-ųjų situaciją, kai politikų kova dėl įtakos priimant Šilumos ūkio įstatymo pataisas prieš eilinius Seimo rinkimus baigėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų atliktais poėmiais didžiųjų partijų būstinėse bei į viešumą iškilusiais Seimo narių ir suinteresuotų verslo grupių pokalbių įrašais, atskleidusiais greičiausiai buvusius mokėjimus už palankiai stumiamus įstatymus.

Tiesa, pastaruoju metu STT tokio masto operacijų nebevykdo, o ir politikai, nors kaltina vieni kitus galbūt neskaidriu veikimu, teisėsaugos pagalbos prašyti vengia. Visuomenei belieka spėlioti, ar politikos užkulisiuose prieš rinkimus iš tiesų gali cirkuliuoti nemenkos pinigų sumos, atitenkančios partijoms už jų atstovų teikiamus įstatymų projektus.

I.Degutienė nerimauja dėl rudenį Seimą galinčios užplūsti populizmo bangos.

"Iš tiesų gali būti mąstoma ir taip, kad per įstatymų leidybą partijos labiau komunikuoja su galimais finansuotojais ir tokiu būdu galbūt gauna pinigų. Tačiau viskas yra prielaidų lygio, ir mes negalime teigti nei taip, nei kitaip, kol nėra aiškaus argumento", - tvirtina politologas Lauras Bielinis.

Tuo metu S.Muravjovas įsitikinęs, kad siekti skaidresnės politikų veiklos turėtų ir visuomenė, ir jie patys. "Mano manymu, akivaizdu, kad Teisėkūros pradmenų įstatymas, kurio projektas šiuo metu yra Seime, padėtų mums žengti teisinga linkme ir išsiaiškinti, iš kur atsiranda galimos įtakos, kas, tarkime, iš tiesų pateikia vieną ar kitą siūlymą, bei geriau suprasti, kaip viskas vyksta", - kalbėjo su korupcija kovojančios organizacijos atstovas.

Minų laukas ateinantiesiems

Tačiau joks įstatymas nesutramdys politikų, kurių bandymai pasipelnyti iš teisėkūros pasireiškia visai kita, ne finansine prasme. Artėjant dar vieniems rinkimams tampa akivaizdu, kaip dalis politinių jėgų imasi manipuliuoti teisės aktais, iš vienos pusės, bandydami pasirodyti prieš savo rinkėjus, iš kitos - palikti tam tikrus "minų laukus" juos greičiausiai pakeisiantiems oponentams.

Taip, beveik ketverius metus atkakliai vengę šios temos ir nenuveikę realių darbų, TS-LKD atstovaujantys valdantieji politikai ir juos vedantis premjeras Andrius Kubilius vasaros pradžioje netikėtai vėl ėmėsi sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimo. Birželio pradžioje Vyriausybė skubiai atnaujino dar 1995 metais sudarytą specialią komisiją, kuri vos per mėnesį turėjo pateikti siūlymus dėl Lietuvos derybinių pozicijų siekiant iš Rusijos gauti reparaciją, bent anksčiau vertintą maždaug 80 mlrd. litų.

S.Muravjovas: "Reikia svarstyti, kaip dar labiau praskaidrinti politikų veiklą."

Dar įdomiau, kad komisija, kurios dalis narių net viešai tvirtino nežinoję, kokių darbų iš jų tikimasi, vis dėlto pateikė savo siūlymus, bet iniciatyvą parodžiusi Vyriausybė į juos reagavo gana vangiai. Tiesa, nereikia tuo stebėtis: premjeras A.Kubilius pareiškė, kad prie žalos atlyginimo klausimo žadama grįžti rugsėjį - tai yra prieš pačius rinkimus.

Nieko keista, kad opozicija suskubo pareikšti, esą tokie TS-LKD atstovų žingsniai tėra prieš 12 metų tų pačių konservatorių balsais priimto įstatymo dėl žalos atlyginimo įgyvendinimo imitacija, o realus darbas paliktas kitoms vyriausybėms, kartu užsitikrinant galimybę baksnoti esą vangiai veikiančius oponentus.

Politologas L.Bielinis įsitikinęs, kad vėl pradėję kelti okupacijos žalos atlyginimo klausimą TS-LKD vadovai taip siekia sutelkti ir radikaliai nusiteikusį savo elektoratą.

"Konservatoriams aktualu pažadinti savo rinkėją, kuris iš principo balsuotų už juos, bet gali pasielgti pasyviai ir neateiti prie balsadėžių. Jį gali būti bandoma suaktyvinti aktualizuojant problemas, dėl kurių šis rinkėjas ir palaiko TS-LKD", - tvirtino politologas.

Mūšis dėl įpročių

Priminti rinkėjams apie save bando ir pavieniai politikai, ypač tie, kuriems artėjantys rinkimai žada gana nemalonias perspektyvas. Ar ne dėl to kova su alkoholizmu šiame Seime pagarsėjęs konservatorius Antanas Matulas praėjusią savaitę suskubo registruoti įstatymo pataisą, pagal kurią kitąmet 2 proc. būtų didinamas akcizas visam alkoholiui. Politiko teigimu, tokį siūlymą, beje, anonsuotą dar prieš kelis mėnesius, teikti jį paskatino Statistikos departamento duomenys apie pernai kritusias alkoholinių gėrimų kainas.

"Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jeigu alkoholis pinga 10 proc., jo vartojimas padidėja apie 4 procentus, - piktinosi parlamentaras. - Nenormalu, kai maistas brangsta, alkoholis sugebėjo atpigti."

Kovotojas su girtuokliavimu, beje, Seimo restorane pakeliantis vyno taurę, taip pat tvirtino sieksiantis, kad dar šioje kadencijoje parlamentarai priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, uždrausiančią svaigiesiems gėrimams taikyti nuolaidas bei įvairias akcijas. Sprendimą, kaip jau turbūt supratote, A.Matulo iniciatyva politikai turės priimti prieš pat rinkimus.

L.Bielinis įsitikinęs, kad populistiniai siūlymai dažniausiai durų į Seimą plačiai neatidaro.

Su blogais įpročiais kovojančiam konservatoriui oponuodamas per ketverius kadencijos metus beveik pusę Seimo frakcijų perėjęs dabar Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Mantas Varaška siūlo liberalizuoti prostitučių darbą. Politikas pateikė įstatymo pataisas, pagal kurias turėtų būti naikinamos baudos prostitutėms, bet griežtinamos bausmės sąvadautojams. "Manau, kad nereikėtų švaistyti pinigų policininkams (gaudantiems prostitutes - red.), be reikalo tam skirti darbo valandų, nes rezultatas labai prastas. Geriau prostituciją ignoruoti, o pareigūnams susitelkti tiriant sunkesnius nusikaltimus", - siūlė M.Varaška.

Beje, legalizuoti prostituciją dar 2000-2004 metų Seimo kadencijos pradžioje siūlė tuometinis politikos naujokas, o dabar Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Tąkart jis taip pat dėstė esą ekonomine logika paremtus argumentus, bet netrukus savo iniciatyvą pamiršo.

Ir mašinos, ir teisėjai

Itin aktyvus teisėkūroje pastaruoju metu tapo ir TS-LKD narys Evaldas Jurkevičius, kuris dar neseniai garsėjo tik iškrypėlio medžiokle ties pajūrio moterų tualetais. Tačiau šį pavasarį pasklidusi informacija, kad šiam politikui konservatorių keliamų kandidatų vienmandatėse apygardose sąraše gali nelikti vietos, E.Jurkevičius ėmė demonstruoti retus aktyvumo proveržius.

Liepos pradžioje šis politikas pasiūlė įteisinti privilegijas pilniems automobiliams. E.Jurkevičiaus siūlymu, autobusams bei lengviesiems automobiliams, kuriais važiuoja 4 ir daugiau keleivių, įskaitant vairuotoją, Seimas turėtų leisti riedėti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip esą būtų mažinama transporto priemonių keliama tarša ir prisidedama prie saugesnio eismo užtikrinimo, nes automobilių keliuose sumenktų. "Gyventojai, norintys greitai ir be spūsčių įveikti tam tikrą maršrutą atskira juosta, bus skatinami mobilizuotis naudojantis ta pačia transporto priemone", - dėstė konservatorius.

Dar platesnes galimybes pasireikšti E.Jurkevičiui suteikė Seimo sprendimas sudaryti laikinąją komisiją, turinčią nutarti, ar galima naikinti vadinamosios pedofilijos bylos viena pagrindinių veikėjų tapusios teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. E.Jurkevičiaus vadovaujami Seimo tyrėjai nusprendė siūlyti teisėją, beje, taip pat pretenduojančią į Seimą ir jau dabar neabejojančią savo pergale, atiduoti prokurorams, o komisijos vadovas dėl tokio žingsnio sulaukė toli gražu nevienareikšmių vertinimų.

Nepaisydamas jo adresu reiškiamo nepasitenkinimo, E.Jurkevičius puolė keisti įstatymus, pagal kuriuos teisėjai, parlamentarai, ministrai ir generalinis prokuroras netenka teisinės neliečiamybės. Jo manymu, jei tokio rango asmenims pareiškiami įtarimai dėl baudžiamųjų veikų, jų imunitetas turi būti naikinamas automatiškai, neprašant Seimo pritarimo.

Tokios partijos kolegos idėjos nustebino net Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką konservatorių Stasį Šedbarą. Jo manymu, norint įgyvendinti E.Jurkevičiaus idėją reikėtų keisti ne tik įstatymus bei Seimo statutą, bet ir iš Konstitucijos išbraukti teisinės neliečiamybės sampratą. Tačiau E.Jurkevičius keisti Konstitucijos nesiūlo - ar ne todėl, kad iš tiesų nori tik pasipuikuoti pastaruoju metu dalies visuomenės palankiai sutinkamu siūlymu?

Reklamai - Garliavos įvykiai

Susikrauti politinį kapitalą iš vadinamųjų Garliavos įvykių pastaruoju metu pabandė ne tik E.Jurkevičius. Prieš kelias savaites Seimui buvo pateiktas parlamentaro Sauliaus Stomos, pasitraukusio iš Seimo TS-LKD frakcijos ir pastaruoju metu deklaruojančio paramą N.Venckienės suburto "Drąsos kelio" idėjoms, siūlymas, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas ne tik teisininkas. Pastarojo meto įvykiais besidomintiems piliečiams gali kilti mintis, kad ši iniciatyva gali būti nukreipta prieš dabartinę vaiko teisių apsaugos kontrolierę.

Prieš mėnesį tas pats politikas inicijavo Susirinkimų įstatymo pataisas, siūlydamas įteisinti spontaniškus piliečių susirinkimus, kuriems nereikėtų gauti savivaldybės leidimo, o pakaktų prieš renginį informuoti policiją. Kaip žinoma, Lietuvoje pastaruoju metu dėl Garliavos įvykių vyko ne viena nesankcionuota protesto akcija, o S.Stoma buvo aktyvus jų dalyvis.

Pagundos - grėsmingos

"Kurdami ir teikdami nerealius įstatymus politikai pademonstruoja, kad ir patys yra tokie kaip jų sumanymai. Taip jie bando rasti į save panašų rinkėją, kuris sureaguotų ir gal net tą politiką paremtų. Kita vertus, kartais jų siūlomi pakeitimai, paviršutiniškai žvelgiant, gali pasirodyti net ir reikalingi, ir tik įsižiūrėjęs pamatai, kad ten - visiškas absurdas. Vis dėlto manau, kad norėdamas laimėti rinkimus politikas turėtų kasdien eksponuoti save, dirbti su rinkėju, o tam tokie siūlytojai neturi nei organizacinių, nei intelektinių resursų", - LŽ tvirtino politologas L.Bielinis.

Vis dėlto keisčiausių projektų prieš rinkimus sumanytojai turi kitą galimybę - dėl reklamavimosi sujaukti Seimo darbą, vėjais paleisdami mokesčių mokėtojų pinigus. Apie tokią grėsmę šios vasaros pradžioje, baigiantis pavasario sesijai, įspėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

"Sakyčiau, kad esminis ir bendras Seimo rudens sesijos darbas būtų atsispirti pagundoms prieš rinkimus teikti neva populiarius pasiūlymus, kurie vėliau bumerangu gali smogti atgal visai valstybei po rinkimų", - pareiškė ji. Deja, populistinių projektų Seime daugėja kiekvieną dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"