TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentarų žvilgsnis vėl krypsta į Rasas

2015 05 12 6:00
Rasų kapinėms siūlo suteikti kultūros paminklo statusą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketina analizuoti istorinėse sostinės kapinėse įvykusius pokyčius. Parlamentarai ir paveldosaugininkai baiminasi, kad ten įgyvendinami projektai neįstrigtų dėl sostinės valdžios kaitos.

Išvažiuojamąjį posėdį Rasų kapinėse prieš porą metų surengę ŠMKK nariai įžvelgė nemažai problemų. Jų sprendimo galimybės tuomet buvo aptartos su kapines valdančios sostinės savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento specialistais. Seimo vicepirmininko, ŠMKK nario Jaroslavo Narkevičiaus iniciatyva komitetas rytoj ketina pasidomėti Rasų kapinių tvarkymo reikalais.

Posėdyje turėtų dalyvauti savivaldybės, paminklosaugos specialistai, viliamasi sulaukti ir naujojo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus. Kultūros paveldo saugotojai Rasų kapinėms siūlo suteikti kultūros paminklo statusą.

Skundai liovėsi

J. Narkevičius apgailestavo, kad per porą metų Rasose nuveiktų darbų nepavyko aptarti dar prieš keičiantis Vilniaus valdžiai. “Būtų daugiau aiškumo dėl būsimos veiklos. Valdžios kaita gali paveikti kai kurių darbų tęstinumą”, - nuogąstavo Seimo vicepirmininkas.

Jis pasakojo retsykiais apsilankantis Rasų kapinėse, pastaruoju metu jokių didelių blogybių nematantis. “Ten nuolat kas nors griūva. Tačiau vaizdas neblogas - siena sutvarkyta, kai kas restauruota, minimalūs darbai atliekami kasdien. Rengiamos visuomeninės tvarkymo akcijos, kiek žinau, labai aktyvūs lenkiškų mokyklų moksleiviai. Kitas dalykas, kad paminklų atstatymas ir kompleksinis tvarkymas - kur kas sudėtingesnis reikalas”, - LŽ aiškino J. Narkevičius. Anot jo, bendram reikalui kenkia ir tai, kad vis dar nesutariama, kas turi rūpintis kapinių paveldo išsaugojimu ir rengti projektus finansavimui gauti. Anksčiau buvo aptarta, kad to imsis savivaldybė. Ar padėtis Rasų kapinėse keistųsi suteikus objektui kultūros paminklo statusą, J. Narkevičius teigė negalįs vienareikšmiškai atsakyti. Tam esą reikalingas išsamesnis problemos aptarimas.

“Pasižiūrėsime, ar mūsų apsilankymas Rasose nenuėjo vėjais, ar davė rezultatų”, - LŽ sakė ŠMKK pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Politikė patvirtino, kad, kitaip nei prieš porą metų, kai komitetas buvo užverstas gyventojų skundais dėl istorinių kapinių tvarkymo, pastaruoju metu jų srautas liovėsi. “Priežasties kol kas negalėčiau pasakyti, gal po posėdžio žinosime daugiau”, - kalbėjo A. Pitrėnienė.

Parengtas tvarkymo planas

Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, Vilniaus savivaldybėje pernai parengta Rasų kapinių tvarkymo koncepcija - “visapusiškai tobula”. “Atlikti istoriniai, gamtosauginiai, ikonografiniai ir dendrologiniai tyrimai. Siūlomi tvarkymo būdai visiškai atitinka paminklosaugos reikalavimus”, - LŽ tvirtino ji.

Pirmi darbai atlikti jau pernai. Pasirinkus saugų būdą, kad nebūtų pažeisti antkapiniai paminklai, pradėti tvarkyti želdiniai - iškirsti įsiveisę krūmai, pavojingi ar netinkami medžiai. G. Drėmaitės nuomone, labai gerai sutvarkytas Rasų kapinių apšvietimas. “Neita tokiu keliu kaip ant Kryžių kalno, kur daug visko sunaikinta, kad būtų pastatyti šviestuvai. Rasų kapinėse apšvietimas įrengtas už tvoros”, - pasakojo VKPK vadovė.

Tačiau G. Drėmaitė pripažino, jog pasikeitus sostinės valdžiai paveldosaugininkų nerimas padidėjo. “Nėra garantijos, kad naujasis Vilniaus meras tęs buvusio vadovo projektą. Keičiasi valdžia, keičiasi politika”, - sakė ji.

G. Drėmaitė priminė, kad nuo 2010 metų Rasų kapinėse įgyvendinamas bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas “Rasų kapinės Vilniuje. Inventorizaciniai, istoriniai ir kalbiniai tyrimai”. “Būtų be galo apmaudu, jei projektas žlugtų”, - pabrėžė ji. VKPK vadovė priminė, kad 2013-aisiais komisija nusprendė Rasų ir Bernardinų kapines skelbti kultūros paminklais. Tačiau projektai yra įstrigę Kultūros ministerijoje.

Palaidoti šviesuoliai

Vienos seniausių ir garsiausių Vilniaus bei visos Lietuvos Rasų kapinės buvo pašventintos 1801-ųjų gegužę. Dabar jos užima 15 hektarų teritoriją. Rasos - didžiausias ir vienintelis XIX-XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos panteonas ir nekropolis, kultūrų integracijos paminklas. Čia palaidota daugybė Lietuvos šviesuolių, visuomenės veikėjų, menininkų.

Rasose ilsisi tautinio atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kovotojas už spaudos laisvę Povilas Višinskis, lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas ir redaktorius inžinierius Petras Vileišis, pirmojo muziejaus Vilniuje steigėjas Eustachijus Tiškevičius, Vilniaus universiteto istorijos profesorius Joachimas Lelevelis. Amžinojo poilsio šiose kapinėse atgulė rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, dramaturgas Borisas Dauguvietis, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"