TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Parlamentinių tyrimų gausu, nauda – abejotina

2015 11 16 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos Seime įsitvirtinusi tradicija santykius su politiniais oponentais aiškintis pasitelkiant parlamentines tyrimų komisijas netenkina nei konstitucinės teisės specialistų, nei pačių parlamentarų. Taip esą nusišalinama nuo valstybei ypatingai svarbių klausimų nagrinėjimo, jėgas skiriant rinkėjų dėmesį galintiems patraukti apsižodžiavimams.

Baigiantis praėjusiais savaitei, Seimas po ilgų ginčių nutarė suteikti parlamentinei Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus. Jai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu, dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo ir kitų. Iš viso komisija įpareigota išsiaiškinti 8 klausimus. Išvados Seimui turėtų būti pateiktos iki kitų metų kovo.

Iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo, statybų, laikraščio leidybos parodė opoziciniai konservatoriai ir liberalai. Svarstant nutarimo projektą į jį įrašyti ir „tvarkiečio“ Petro Graužulio pasiūlymai tirti klausimus, susijusius su konservatorių vadovų šeimų nariais.

„Kokių rezultatų duoda parlamentinių tyrimų komisijos? Dar ir kokių! Plytos ant plytos po jų dažnai nebelieka“, – juokavo politologas Alvidas Lukošaitis. Tačiau, jo teigimu, yra ir teigiamų tokių „pasisvaidymų“ momentų – visuomenės atstovai, besidomintys politiniais procesais, per tokius tyrimus apie juos gauna nemažai informacijos.

Rezultatai skurdūs

Šios kadencijos Seimas iki šio laiko yra sudaręs 12-ka laikinųjų tyrimo komisijų. Didžiosios dalies iš jų pasikirtis – nagrinėti teisėsaugos prašymus leisti nagrinėti vieno ar kito parlamentaro veiklą, susijusią tiek su galbūt neskaidriu veikimu, tiek su kur kas buitiškesniais įvykiais, pavyzdžiui, greičio viršijimu.

Sudėtingesnius tyrimus specialiosios laikinosios komisijos šios kadencijos Seime vykdė vos kelis. Praėjusių metų pavasarį grupei parlamentarų buvo pavesta ištirti, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso. 2014-ųjų rugsėjį darbą baigusi komisija, vadovauta R. Pakso bendrapartiečio Kęsto Komskio, pasiūlė iki šių metų pabaigos iš teisės aktų pašalinti nuostatas, prieštaraujančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui. Seimas šį klausiąm svarsto, bet galutinių sprendimų dar nėra priimta.

Kita parlamentinė komisija, vadovaujama socialdemokrato Artūro Skardžiaus, pernai rengė išvadas dėl 2007 metų nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo. Tyrimas iš esmės apėmė laikotarpį, kai Seimo valdančiąją daugumą formavo TS-LKD. Parlamentarai po ilgų debatų komisijos išvadoms, tiesa, gerokai sušvelnintoms, pritarė, pavedė jų įgyvendinimą kontroliuoti atskiroms institucijoms. Ypatingai ta linkme nepasistūmėta iki šiol.

Keičiasi tvarka

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko, anksčiau ėjusio Seimo pirmininko pareigas, pastaruoju metu laikinųjų parlamentinių komisijų formavimo tvarka pasikeitė – jeigu anksčiau jos būdavo sudaromos iš visų frakcijų atstovų, tai dabar konkretūs klausimai nagrinėti pavedami nuolatiniams Seimo komitetams pagal kompetenciją, jiems suteikiant ypatingos komisijos teises. Taip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta vykdyti parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, NSGK – dėl lėktuvo An-2 paieškos ir panašiai.

„Manau, kad tuo atveju, kai komitetui ar laikinajai tyrimo komisijai yra pavedama atsakyti į konkrečius klausimus, koordinuoti kelių institucijų veiklą, tai yra, realiai vykdyti parlamentinę kontrolę, ir atliekama tikroji tyrimo funkcija. Bet kai pradedame aiškintis, kas ką padarė, ieškoti kaltų, siūlyti bausmes – peržengiame Seimo kompetencijos ribas. Manau, mes dar ieškome vietos parlamentinėje kontrolėje, patys blaškomės tarp amerikietiškojo modelio, daugeliui žinomo iš kino filmų, kai prisiekusiųjų komisijos klausinėja, tardo, įspėja apie bausmę už netiesios sakymą, ir, iš kitos pusės, tarp europinio modelio, kur tokios komisijos yra retos“, – svarstė A. Paulauskas.

Politikai „užsižaidžia“

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) yra suformulavęs konstitucinę doktriną: parlamentinės komisijos turi būti steigiamos ypač svarbiems valstybinės reikšmės klausimams ištirti.

„Seimas, kadangi kiekvieną kartą konkrečiai sprendžia, ar sudaryti komisiją, kartu ir konstatuoja, kad tai, jo nuomone, yra valstybinės reikšmės ypatingos svarbos klausimas. Nevertinsiu, ar teisingai sudarinėjamos komisijos giminių, vaikų ir panašiai veiklai tirti. Labai abejoju, ar Seimas tinkamai naudoja tą laiką, kuris skirtas įstatymų leidybai ar valstybei reikalingų klausimų sprendimui – man atrodo, kartais politikai užsižaidžia tomis komisijomis“, – svarstė profesorius.

Jo manymu, neretai Seimo sprendimus sukurti vieną ar kitą komisiją lemia vykstančios rinkimų kampanijos, kai kiekviena politinė jėga pradeda ieškoti oponentų silpnų vietų. „Ką reiškia komisijos sudarymas? Tai užtikrina, kad visą laiką būsi žiniasklaidos dėmesio centre, šmėžuosi televizorių ekranuose, rodysi, kaip kovoji su tais, kurie negerbia įstatymų – tai yra, visda gausi tam tikrų politinių dividendų, o priešininkas bus menkinamas. Jei yra įrodymai arba aiškūs duomenys, kad Seimo narys piktnaudžiauja savo mandatu, kažką proteguoja, elgiasi netinkamai, pažeisdamas įstatymus – tada galima atlikti tyrimą, bet neretai pirma kuriama komisija, galvojant „galbūt kažką surasime“. Tai yra neatsakingas elgesys“, – aiškino V. Sinkevičius.

Parlamentaras A. Paulauskas, savo ruožtu, teigė sunkiai atsimenantis atvejį, kad bent viena laikinoji tyrimo komisija būtų iš esmės atsakiusi į iškeltus klausimus.

„Bandau prisiminti, kiek buvo komisijų – matyt, kas trečia tyrė politikų veiksmus. Kokius jų rezultatus prisimena žmonės? Tai, kad 2005 metais laikinoji Seimo komisija Artūrą Zuoką pavadino „abonentu“, 2007-aisias kita komisija, tyrusi savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, susiejo konservatorius su teroristine organizacija, dar kelis panašius atvejus. Tokių tyrimų pasitaiko kiekvienoje kadencijoje“, – kalbėjo A. Paulauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"