Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Partija neveikia, bet valstybės iždo lėšų gauna

 
2015 04 11 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Merdinčiai „Drąsos kelio“ partijai iš valstybės biudžeto bus atseikėta per 129 tūkst. eurų. Politikams ir politologams kyla abejonių, ar tikslinga mokesčių mokėtojų pinigus skirti gyvybės ženklų nerodančioms partijoms.

Vakar Vyriausioji rinkimų komisija politinėms partijoms paskirstė 2 mln. 751 tūkst. eurų. Palyginti nemažai - 129,3 tūkst. eurų - atiteks iš aktyvios politinės arenos pasitraukusiai ir tik formaliai egzistuojančiai „Drąsos kelio“ partijai.

„Išeina komiška situacija, kurią galėtume sulyginti su pinigų skyrimu mirusiai sielai“, - stebėjosi LŽ kalbintas Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Jam atrodo absurdiška, kad realiai nebeveikiančiai „Drąsos kelio“ partijai atseikėjama nacionalinio iždo lėšų, bandant šią politinę jėgą reanimuoti. „Piniginis kraujas šiam mirštančiam organizmui jau nebepagelbės“, - pareiškė parlamentaras.

K. Masiulis įsitikinęs, kad būtina stiprinti politinių partijų kontrolę, griežtinti joms keliamus reikalavimus ir prižiūrėti, kad valstybės parama pasiektų gyvybingas politinės jėgas. Tačiau jis ramus, jog skiriamos dotacijos lėšos yra kontroliuojamos, todėl esą negalės būti paleistos vėjais. „Negali būti taip, kad Neringa Venckienė (teisėsaugos ieškoma buvusi Seimo narė - aut.) persisiųs pinigus į Čikagą ir gyvens iš jų. Jie turi būti išleidžiami partinei veiklai, reikės atsiskaityti“, - aiškino politikas.

Formaliai „Drąsos keliui“ vadovaujantis parlamentaras Jonas Varkalas nerodė didelio entuziazmo, kad partijos sąskaita pasipildys 129 tūkst. eurų valstybės dotacija. Jis pripažino, kad ryžtingai į Seimo rinkimus ėję „drąsiečiai“ išsiskirstė, o politinė „Drąsos kelio“ veikla tapo sunkiai įmanoma. „Jeigu baigtųsi represijos prieš Neringą ir kitus, partija galėtų veikti, o dabar žmonės gyvena baimės atmosferoje ir „Drąsos kelio“ nelabai kas renkasi“, - LŽ atviravo J. Varkala.

Jis nekonkretizavo, kur bus leidžiama valstybės skirta dotacija.

Politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius LŽ teigė, kad „Drąsos kelias“ iš „klinikinės mirties būklės jau yra tapęs politiniu lavonu“. „Tai geriausiai parodė savivaldos rinkimai. Iš esmės ši partija nesulaukė jokios rinkėjų paramos“, - LŽ pažymėjo jis.

A. Krupavičius irgi abejojo, ar tikslinga „Drąsos keliui“ skirti valstybės dotacijų. „Kai už partiją niekas nebebalsuoja, tai, kad galima skirti valstybės finansavimą nedidelei grupei žmonių, kurie gautas valstybės lėšas greičiausiai naudos asmeninėms reikmėms, yra įstatymų spraga“, - pabrėžė politologas

Valstybės dotacijos 2015 m. I pusm.

Lietuvos socialdemokratų partija - 569,7 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 553,5 tūkst. eurų.

Darbo partija – 489,9 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdis – 326,9 tūkst. eurų.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 254 tūkst. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija –184,4 tūkst. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 148,7 tūkst. eurų,

„Drąsos kelias“ – 129,3 tūkst. eurų.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 94,3 tūkst. eurų.

Dotacijos politinėms partijoms yra apskaičiuojamos pagal partijų gautus balsus per pastaruosius rinkimus. Jos mokamos dukart per metus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"