TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijoms vadovauja iš EP: ką tai liudija

V. Tomaševskis ir V. Mazuronis.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Daugumai frakcijas Seime turinčių parlamentinių partijų šiandien vadovauja europarlamentarai. Nors šis reiškinys vertinamas prieštaringai, viešųjų ryšių ir politikos ekspertai problemos nemato, mat didžiajai daliai visuomenės tai esą priimtina.

Šiemet tarp Lietuvos parlamentinių partijų atsirado rekordinis skaičius pirmininkų, dirbančių Europos Parlamente. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ iš EP vadovauja Rolandas Paksas, Darbo partijai – Valentinas Mazuronis, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – Gabrielius Landsbergis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) – Valdemaras Tomaševskis.

Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas portalui LRT.lt teigia, kad R. Paksas visuomet buvo „tvarkiečių“ vadovas ir neabejotinas lyderis, tačiau Lietuvoje jam sunku daryti politinę karjerą, todėl dirba EP. Tuo metu G. Landsbergis esą pirmiausia buvo išrinktas į EP, ir niekas nesitikėjo, kad jo žvaigždė taip sužibės. „Po to gimė planas, kad jis galbūt gali būti ir partijos vadu. Panašiai nutiko ir V. Mazuroniui“, – priduria V. Savukynas.

Anot politikos apžvalgininko, iškyla klausimas – kiek, būdamas Briuselyje ir Strasbūre, partijos vadovas yra įsigilinęs į partijos vidaus reikalus, tačiau šiais laikais esą nesunku nuskristi iki Briuselio ir sugrįžti. „Be to, yra internetas, moderniosios technologijos, todėl nėra didelio atotrūkio“ , – aiškina politikos apžvalgininkas.

„Akivaizdu, kad, jei partijų lyderiai visą laiką gyventų Briuselyje, kaip darė kai kurie europarlamentarai, jie tikrai negalėtų dalyvauti visaverčiame vidaus politiniame ir partijos gyvenime. Natūralu, kad jie tą laiką skirsto. [...] Taip, jie negali būti visą laiką Lietuvoje, bet tuo metu reikalingą informaciją gali gauti per internetą, telefonu ir pan.“ – LRT.lt komentavo V. Savukynas.

Politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius mano, kad partijų lyderių sprendimas vadovauti iš EP yra gana racionalus.

„Jei žiūrėtume į lyderių veiklą, ypač tais metais, kai nevyksta rinkimai, tai tas funkcijas, kurias lyderis turi atlikti – susitikti su partijų nariais, važinėti po skyrius, sakyti kalbas – galima ir dirbant EP, nes europarlamentarai dažnai grįžta į Lietuvą. Jie taip pat gali reikštis socialiniuose tinkluose, todėl neatitrūksta nuo vietos politikos“, – dėstė V. Vobolevičius.

R. Paskas / Ritos Stakevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jo teigimu, buvimo EP nauda – akivaizdi: jauniems lyderiams, kuriems reikia įrodyti savo politinį brandumą, pavyzdžiui, G. Landsbergiui, tai galimybė ką nors kritikuoti, siūlyti, o vėliau partija tą nuopelną gali labai išreklamuoti; kai kurių partijų lyderiams buvimas EP suteikia legitimumo; be to, buvimas EP politikui suteikia neblogą atlyginimą. „Žinoma, šiais laikais nemadinga, kaip anksčiau, iš savo algos pervesti 10 proc. į partijos fondą, bet vis tiek, manau, tokį atlyginimą gaunančio partijos nario partija nebeturi remti ir išlaikyti“, – teigė V. Vobolevičius.

Be to, pasak politologo, bendraujant su politikais iš kitų valstybių, mezgasi pažinčių tinklai, o mažiau patyrę politikai įgyja europinės politikos patirties.

Rinkėjai supranta skirtingai

Kaip LRT.lt teigė ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius, daugumai Lietuvos rinkėjų narystė EP yra kaip „tam tikras medalis ar mistinis apdovanojimas, niekuo nesisiejantis su objektyvia realybe, kad ten reikia dirbti, domėtis bei gilintis“.

„Kita dalis rinkėjų suvokia, kas tai yra ir kad ten klausimų ratas yra kur kas platesnis nei Lietuvos darbotvarkėje. Jie mato, jog tie politikai atitrūksta nuo Lietuvos aktualijų arba tuomet nerimtai dirba savo veiklos bare EP. Bet pastarųjų rinkėjų yra tikrai nedidelė dalis. Daugiau tai vertina kaip privalumą. Taigi politinei partijai tai galbūt taip pat tik privalumas, kad joms vadovauja politikai, dirbdami EP“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Ulevičius.

Siūlo palikti be manevro laisvės

Kaip neseniai rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio siūloma įstatymo pataisa gali sujaukti rinkimams į Seimą kariaunas jau berikiuojančių partijų planus.

G. Landsbergis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Europos Parlamentą (EP) pernai išrinktus Lietuvos politikus J.Bernatonis pasiūlė palikti be manevro laisvės – jei jie kitąmet dalyvautų Seimo rinkimuose ir būtų išrinkti, automatiškai netektų europarlamentaro mandato.

J. Bernatonio teigimu, taip būtų užpildytos iki šiol teisės aktuose paliktos spragos, kurios politikams leido klaidinti rinkėjus.

„Pavyzdžiui, 2012 metais per rinkimus į Seimą veržėsi ir buvo išrinkti net keturi tuomečiai europarlamentarai, tačiau dauguma jų pasiliko ankstesnes pareigas“, –rašė dienraštis „Lietuvos rytas“.

Politologas V. Vobolevičius mano, kad toks pasiūlymas yra logiškas, nes esą viena yra būti partijos lyderiu, kita – Seimo nariu. „Manau, Seimo nario vaidmens tikrai nereikėtų derinti su EP nario vaidmeniu“, – LRT.lt komentavo V. Vobolevičius.

Savo ruožtu politikos apžvalgininkas V. Savukynas įsitikinęs, kad sprendimą reikėtų palikti rinkėjams: „Čia rinkėjų pasirinkimas, jei jie išrenka. O toliau viskas priklauso nuo politinės kultūros ir politikų, kiek jie yra įsipareigoję ir kiek nori apgaudinėti rinkėjus.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"