TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijos bijo konkurencijos

2010 06 10 0:00

Seime ryškėja nusiteikimas neleisti visuomeninėms organizacijoms kelti savo kandidatų per 2011-ųjų vasarį vyksiančius savivaldos rinkimus.

Išplėsti "žaidėjų" rato nenori nei valdantieji, nei opozicija. Nors Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) vakar nesutiko, kad iš naujojo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto būtų išbraukta nuostata, kuri leistų visuomenininkams dalyvauti savivaldos rinkimuose, teigiama, kad balsuojant plenariniame posėdyje ši siūloma naujovė bus atmesta. Tokiu atveju kandidatus savivaldos rinkimuose tradiciškai galėtų kelti tik politinės partijos ir pavieniai asmenys.

Nelygios žaidimo taisyklės

2007-ųjų vasarį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad krašte galiojanti savivaldos rinkimų sistema, kai kelti kandidatus gali tik politinės partijos, prieštarauja Konstitucijai. Seimas iki 2011 metais įvyksiančių vietos valdžios rinkimų buvo įpareigotas pataisyti įstatymus ir leisti kelti kandidatūras visuomeninėms organizacijoms, pilietinėms asociacijoms, taip pat pavieniams nepartiniams piliečiams.

"Ilgai diskutavome, kuo visuomeninė organizacija, dalyvaujanti rinkimuose, skiriasi nuo politinės partijos. Iš esmės niekuo. Nebent tuo, kad ji politinėje rinkoje žaidžia vadovaudamasi kitomis žaidimo taisyklėmis ir už nieką neatsako. KT įpareigojo suteikti teisę piliečiams dalyvauti rinkimuose, o ne organizuotoms žmonių grupėms. Šios bet kada gali įkurti politinę partiją", - LŽ aiškino liberalcentristas Algis Čaplikas.

Pažeistų Konstituciją

Advokato, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) steigėjo bei vadovo Kęstučio Čilinsko teigimu, KT nutarime aiškiai motyvuota, kodėl nevyriausybinėms organizacijoms turi būti užtikrintos galimybės dalyvauti savivaldos rinkimuose. "Jei tokios nuostatos Seimas atsisakys, pažeis Konstituciją", - LŽ sakė K.Čilinskas. Anot jo, tai, kad politikai iki šiol nesusitaikė su mintimi, jog rinkimuose turi dalyvauti ir visuomeninės organizacijos, rodo labai didelį partijų, kartu ir valstybės, silpnumą. Tačiau, pasak jo, jei partijos ir nebijotų visuomenininkų, galimybė kelti kandidatus - tik maža dalelė, kad mūsų rinkimų teisė atitiktų Konstituciją. "Apie kokią rinkimų lygybę galima kalbėti, kai partijos gauna milijonus iš mokesčių mokėtojų - tų pačių visuomenininkų - kišenės?" - klausė K.Čilinskas. Pats JDJ nedalyvautų savivaldos rinkimuose. "Manau, pirmiausia turime rūpintis tuo, kad būtų sudarytos demokratinės sąlygos piliečiams ir visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose, o ne patiems nerti į politinę veiklą", - sakė teisininkas. Jei visuomenininkai vis dėlto galės dalyvauti rinkimuose, K.Čilinskas prognozuoja, kad daugiausia balsų susirinks "partijų pagamintos organizacijos". "Žinodamos, kad nėra populiarios, partijos jau dabar su visuomeninių organizacijų iškaba kuria įvairius savo satelitus", - teigė jis.

Svarstys pataisas

Seimas šiandien ketina toliau svarstyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas. Pirmadienį valdančioji koalicija sutarė atsisakyti dabartinių rinkimų apygardų skaidymo į mažesnes apygardėles, kaip buvo siūloma projekte. Tokią nuostatą aršiai kritikavo Lietuvos savivaldybių asociacija. VVSK vakar nesutiko, kad tokia naujovė iš projekto būtų išbraukta.

Seimui taip pat teks apsispręsti dėl tiesioginių mero rinkimų įteisinimo. Pataisų autorių siūlymu, rinkti merą gyventojai galėtų iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kuriuos pasiūlytų politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei patys išsikėlę asmenys. Meru taptų į savivaldybės tarybą išrinktas ir daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Toks meras būtų ir visos savivaldybės, ir jos tarybos vadovas.

Balandį Seimui neužteko balsų patvirtinti Konstitucijos pataisas, kurios leistų rengti tiesioginius merų rinkimus. Politikai susiginčijo, kokius įgaliojimus galėtų turėti taip išrinktas meras: ar jis būtų vietinės atstovaujamosios valdžios vadovas - savivaldybės tarybos pirmininkas, ar vadovautų vietinei vykdomajai valdžiai - perimtų dabartines administracijos direktoriaus funkcijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"