TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijos ir gausėjo, ir traukėsi

2013 08 29 6:00
R.Pakso vadovaujama TT padarė didžiausią šuolį gausindama gretas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet papildė šalyje veikiančių politinių partijų gretas. Dabar joms priklauso 112 tūkst. žmonių, arba 3,78 proc. visų mūsų valstybės piliečių.

Nors politinės partijos negali džiaugtis nei dideliu populiarumu, nei visuomenės pasitikėjimu, jų narių skaičius pamažu didėja. Kaip rodo Teisingumo ministerijos paskelbti duomenys, šiemet partiniais tapo 4195 asmenys. Beveik pusė jų pasirinko valdančiajai koalicijai priklausančią “Tvarką ir teisingumą” (TT). Vis dėlto “tuko” toli gražu ne visos partijos. Gerokai "suliesėjo" į Seimą nepakliuvusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), ji neteko beveik penktadalio narių.

Ekspertai teigia, kad pagal partijoms priklausančių asmenų skaičių Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.

Pirmavo "tvarkiečiai"

Teisingumo ministerijos duomenimis, didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija šiais metais pagausėjo 940 naujokų ir turi 17,9 tūkst. narių. Ant kulnų jai lipa kita valdančiosios koalicijos partnerė Darbo partija (leiboristai), kuri po vidinių pertvarkų pakeitusi pavadinimą skaičiuoja 17,7 tūkst. narių. Didžiausią šuolį gausindama savo gretas padarė TT, per septynis mėnesius padidėdama beveik 2 tūkst. naujokų, ir dabar ji turi 15 tūkst. narių. Ketvirta valdančiųjų laivo irkluotoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija pagausėjo vos keturiais politikais ir turi 1284 narius.

Didžiausia opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai padidėjo 47 nariais, dabar jos gretose 12,4 tūkst. politikų. Tačiau kitas opozicionierius – Liberalų sąjūdis (LS) “nukraujavo”. Partiją paliko 317 narių, liko - 3,3 tūkstančio. Padėtis giminingoje LiCS liūdnesnė – išėjus 938 partijos kolegoms, dabar čia yra 3,8 tūkst. narių. Į Seimą patekęs “Drąsos kelias” pagausėjo 42 naujokais ir gali džiaugtis turįs kiek daugiau nei tūkstantį narių.

Šiuo metu Lietuvoje yra 44 partijos, tačiau keturios iš jų yra likviduojamos, o septynios neįtakingos Teisingumo ministerijai nepateikė duomenų.

Duomenis tikslins

“Vadinasi, teisingumą Lietuvoje jau pasiekėme, belieka įvesti tvarką”, - paklaustas, kaip pavyko į partiją prisivilioti tiek naujų narių, pašmaikštavo TT lyderis, per apkaltą nušalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas. Pasak jo, “tvarkiečiai” visą laiką “savo idėjomis stengiasi užkrėsti žmones”. “Nieko ypatingo tikrai nedarėme. Matyt, tie dešimties metų senumo istorijos burbulai susprogo ir žmonės suprato, kas yra kas”, - LŽ sakė politikas. Jis prisipažino tiksliai nežinantis, kiek pabėgėlių iš kitų partijų papildė TT gretas. “Iš praktikos žinau, kad pilietiškai aktyvių žmonių skaičius Lietuvoje yra gana pastovus - nei didėja, nei mažėja. Vadinasi, jei viena partija narių neteko, kita – pagausėjo. Kaip partijos vadovas šiuo atveju galiu tik džiaugtis”, - sakė R. Paksas. Be to, anot jo, pastaruoju metu į TT atėjo nemažai jaunimo, iki šiol apskritai nebuvusio jokioje partijoje.

Tuo metu LS atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas LŽ tikino, kad nuo metų pradžios iki rugpjūčio partija ne tik nesumažėjo, bet ir pagausėjo - atėjo 720 naujokų. Dalis jų iš LiCS. Artimiausiu metu atnaujintus duomenis partija ketina pateikti Teisingumo ministerijai.

Lietuva neišsiskiria

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, per pastaruosius porą trejetą dešimtmečių visose Europos šalyse partijoms priklausančių žmonių gerokai mažėja. “Nuosmukis yra dramatiškas, galima sakyti, kad partijos išgyvena narystės krizę”, - sakė ekspertas. Anot jo, anksčiau partijų nariais būdavo 7-8 proc. rinkėjų, o dabar beliko 3-4 procentai.

Europos piliečių nenorą priklausyti partijoms politologas aiškino visuomeniniais pokyčiais. Europoje dominuoja vidurinė klasė, kurios atstovams nebereikia ginti kasdienių interesų ir kovoti už būvį, kaip XX amžiaus pradžioje ar viduryje. “Tad Lietuva tikrai nėra išskirtinis atvejis, pagal partinių žmonių skaičių esame europietiška valstybė”, - pabrėžė A.Krupavičius. Eksperto teigimu, žmones į partijas paprastai traukia galimybė dalyvauti valstybės valdyme, viešajame gyvenime, siekti politiko karjeros. Politologas atkreipė dėmesį į tam tikrą partijos narių skaičiaus priklausymą nuo jos santykio su valdžia. Valdžioje esančios partijos dažniausiai traukia naujus narius, ją praradusios – netenka. Būtent taip, anot A.Krupavičiaus, nutiko LiCS, kuri “pastaruoju metu aiškiai išgyvena krizę”, ir TT, kurios gausėjimą iš dalies lėmė priklausymas valdančiajai koalicijai.

Politologo teigimu, Lietuvos partinė sistema stabilizuojasi, tačiau akivaizdaus partijų sumažėjimo tikėtis neverta. “Vienas mažas partijas keičia kitos, paprastai steigimosi bumas sutampa su Seimo rinkimais”, - tvirtino jis. Kita vertus, konkuruoti su keliomis stambiausiomis partijomis mažosioms yra sudėtinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"